“ kaspis raionis turistuli potenciali “
Tbilisi
2010
Sesavali
saqarTvelos Tanamedrove cxovrebaSi dRiTidRe sakmaod mniSvnelovan adgils iWers
turizmis ganviTareba. swored amis meSveobiT iqmneba qarTuli xasiaTis, msoflmxevelobis,
istoriuli, eTnografiuli Tu kulturuli memkvidreobis farTod gacnoba sxvadasxva erebis mier,
rac Tavis mxriv Cveni qveynis ganviTarebisTvis erT_erTi aucilebeli pirobaa. miT ufro, rom
saqarTveloSi, mis TiToeul regionSi Zalze uxvi masala arsebobs saamisod.
Sida qarTlis erT-erTi qalaqi, kaspis raioni, SesaZloa CaiTvalos turistebisaTvis metad
mniSvnelovan regionad. kaspis raionis xelsayreli geografiuli mdebareoba, dedaqalaqTan da
centralur magistralTan siaxlove, ganumeorebeli buneba, istoriuli da kulturuli Zeglebis
siuxve saTanado pirobebs qmnis turizmis ganviTarebisaTvis.
Mmoxerxebuli geogragiuli mdebareobasa da istoriul-kulturuli Zeglebis simravlesTan
erTad, municipalitetis teritoriaze aris SesaniSnavi dasasvenebeli adgilebi, mTis civi, ankara
wyaroebi da mdinareebi, samkurnalo balneologiuri wylebi, TrialeTisa da lixis qedis
mSvenieri sanaxebi. calke aRniSvnis Rirsia mdinare TeZmis, mdinare kavTurisa da mdinare
lexuris xeobebi, sadac mravali istoriuli Zeglia. Kkaspis municipalitetSi SesaZloa ganviTardes
turizmis iseTi mimarTulebebi, rogoricaa samkurnalo turizmi, eko turizmi, kulturul
dasasvenebeli turizmi, eqstremaluri turizmi, piligrimuli turizmi, Rvinis turizmi.
miuxedavad arasasurveli pirobebisa kviris ganmavlobaSi samTavisis mniSvnelovan taZars, rkonis kompleqssa da qvaTaxevis taZris kompleqsis mimarTulebiT
daaxloebiT 1000-mde qarTveli da ucxoeli turisti Semodis moswavleebis CaTvliT. isini spontanurad niSnulebis, gzamkvlevis gareSe miemarTebian da raTqma unda
metad iRlebian, arsebobs erTaderTi kerZo sastumro, romelic aris ss “kaspieleqtroaparati”-s. qalaqis yofil sastumroSi afxazeTidan devnili ojaxebi cxovroben.
winamdebare naSromis mizania, mkiTxvels gaacnos, Tu riTia es qalaqi saintereso, ra informacias flobs misi istoriis furclebi, ra siaxleebs miawvdis misi warsuli da
awmyo dainteresebul mnaxvels
K
I kaspis raionis istoriul-geografiuli mimoxilva
K kaspis raioni mdebareobs aRmosavleT saqarTvelos centralur nawilSi, Sida qarTlSi, mdinare mtkvris orive mxares. raions aRmosavleTiT esazRvreba mcxeTis, dasavleTiTgoris, samxreTiT-TeTriwyarosa da walkis, Crdilo-aRmosavleTiT-duSeTisa da axalgoris raionebi.
raionis mniSvnelovani nawili mdebareobs Sida qarTlis vakeze. CrdiloeTiT mas akravs kavkasionis mTavari qedis samxreTiT ganStoebani, samxreTiT-TrialeTis qedi.
raions TiTqmis Suaze kveTs mdinare mtkvari, romlis sigrZe aq daaxloebiT 29km-ia.Mmisi Senakadebidan mTavaria: marjvnidan TeZami da kavTura, xolo marcxnidan
qsani da lexura. umaRlesi mwvervalia oboli klde (2083 metri zRvis donidan)
qalaqi kaspi gaSenebulia mdinare lexuris napirebze, iq sadac kveTs mdinare kvernaqis sers da gamodis vakeze.Qqalaqi ZiriTadad gorak-borcvebzea gaSenebuli. zRvis
donidan aris 560m. rkinigzis sadguri (Tbilisidan 48km)
raionSi zomierad notio subtropikuli havaa. icis zomierad civi zamTari da mSrali notio cxeli zafxuli.Hhaeris saSualo wlis temperaturaa 11,4 gradusi, ianvarSi 0,5, agvistoSi
23gradusi, absolituri minimaluri temperaturaa-27gradusi, absolituri maqsimaluri 40 gradusi, naleqebi 450 mm weliwadSi.
kaspis raionis istoria
K kaspis mdinare lexurisa da mtkvris SesarTavTan strategiuli mdebareobis gamo, adreve dawinaurda da cixe qalaqad iTvleboda. Aam teritoriaze aRmocenili
arqeologiuri masala da materialuri kulturis Zeglebi mowmobs, rom aq adamiani uwyvetad cxovrobs qvis xanidan dRemde. Tanamedrove qalaqi kaspi dasaxlebuli
yofila jer kidev brinjaos xanaSi. Aamas mowmobs adreuli rkinis xanis da antikuri periodis erTeuli aRmoCenebi.
K kaspi gansakuTrebiT V-e saukuneSi dawinaurebula vaxtang gorgaslis mefobaSi da sakuTari spasalaric hyolia.Qqalaqs didi samxedro-administraciuli da
kulturuli miSvneloba hqonda, warmoadgenda garkveuli samxedro_ administraciul erTeulis “ kaspis saspasalaros” centrs. Maq evaleboda lexuris saTavis dacva,
saidanac gadmodioda osTa laSqari da Sida qarTls aoxrebda. Aaq izrdeboda mefe vaxtangis da miranduxti. Mmefe ise afasebda kaspis spasalaris erTgulebas, rom Tavisi
erT-erTi asuli misTvis miucia aRsazrdelad.
swavla-ganaTlebisa da kulturis maRali donis gamo qarTlis mefeebi Svilebs aq agzavnidnen
aRsazrdelad.
es cixe_qalaqi arsebobda arabTa Semosevamde. VII saukuneSi arabebma sxva qalaqebTan erTad gaanadgures sardali murvan-yrus meTaurobiT da
sabolood Cakvda saqalaqo cxovreba.Ddangreuli kaspi naqalaqarad iqca da XVs-dan gadavida amilaxvarTa mflobelobaSi. saTavadoTa sistemis warmoqmnis Semdeg
XVs-is II nax-Si qarTlis mefe simon I-ma kaspi barZim amilaxvars CamoarTva da sveticxovels Seswira. XIX saukuneSi kaspi soflis tipis dasaxlebas wamoadgenda.
Mmxolod sabWoTa xelisuflebis mzrunvelobiT aRidgina Zveli saxelwodeba 1959 wels da dRes igi qalaqad iwodeba.
Mmisi aRmavloba ganapiroba cementis warmoebam, romelsac sakavSiro mniSvneloba aqvs. raionis teritoria 1917 wlamde dRevandeli kaspis raionis
teritoria tfilisis guberniis goris mazraSi Sedioda. 1917 wlidan 1921 wlamde saqarTvelos administraciul-teritoriuli dayofiT-aRmosavleT saqarTvelos mazraSi. 1930
wlidan calke administraciul-teritoriuli erTeulia.
Kkaspis raionma uamravi saxelovani mamuliSvili aRuzarda samSoblos: qarTlis mouravi, da mxedarTmTavari giorgi saakaze SvilebiTurT, qarTlis sadroSos
alamdari givi amilaxvari, akademikosi ivane TarxniSvili, xelovnebis moRvaweebi- momRerali maro TarxniSvili;sandro, mixeil, lado kavsaZeebi; peterburgis
universitetis profesori aleqsandre cagareli; qarTveli mecnieri, akadenikosi ivane javaxiSvili, pedagogi da sazogade moRvawe niko cxvedaZe. Pprofesori vaxtang
kotetiSvili.Mmxatvrebi: mose ToiZe da rusudan javriSvili, mwerlebi giorgi SatberaSili, ekaterine gabaSvili; kompozitori ia kargareTeli; diriJori Salva da givi
azmaifaraSvilebi.
II zogadi cnobebi kaspis Sesaxeb
raionis mosaxleoba 52 202 aTass Seadgens. farTobia 803,2 (805,2) kv.km. raionSi Sedis 1 qalaqi (kaspi), 16
q.kaspi.
soflis sakrebulo da 71 sofeli.Aaris 60 nasoflari, raionuli centria
raionSi aris garkveuli raodenobis afxazeTidan ltolvilni.
TelianSi_ 167 suli anu 54 ojaxi; metexSi- 128 suli; anu 35 ojaxi; axalgoridan_ 188 suli.
samrewvelo sawarmoTa raonis mzardi potenciali_kaspis municipalitetis teritoriaze moqmed samrewvelo sawarmoTa farTo speqtri (cementis,
keramikuli aguris, plasmasis milebis, spirits, sakonservo nawarmis, Rvinis da sxva alkoholuri sasmelis warmoeba) miuTiTebs municipalitetSi im ZiriTadi
pirobebis arsebobaze, rac samomavlod samrewvelo sferos ganviTarebis safuZveli SeiZleba gaxdes.
. “sasursaTo kombinati” – awarmoebs miiurabebs, jemebs, marinadebs, konservebs, sawebels, xilfafas, cxare saneleblebs, (dresdReobiT gayidulia).
s/s “okami”-awarmoebs 11 dasaxelebis Rvinos, brends, liqiors, arays.
cementis qarxana
Rvinis qarxana
saxalxo dResaswaulebi:
“guramiSviloba” (lamisyana)
“javaxiSviloba” (xovle)
“saakaZeoba’
(noste)
“gostibeoba”
(soflis aRorZineba)
"paataoba”
(eraTawminda)
dResaswalis dReebi
#
dasaxeleba
(sofeli-qalaqi)
dResaswaulis Tve, ricxvi
dResaswaulis saxelwodeba
1
sofeli-axalcixe
30 aprili
“ kviracxovloba”
2
sofeli-doesi
6 maisi
“ giorgoba ”
3
sofeli-Teliani
6 maisi
“ giorgoba ”
4
sofeli-okami
9 maisi
“ soflis saxalxo dResaswauli “
5
sofeli-araiani
20 maisi
“ ninooba ”
6
sofeli-zemo xandaki
21 maisi
“ kaloubnoba “
7
sofeli-xovle
28 maisi
“ kvarToba “
8
sofeli-sa,Tavisi
2ivnisi
“ amaRleba “
9
Qqalaqi-kaspi
7 ivnisi
“ macxovroba “
10
sofeli-axalqalaqi
21 ivnisi
“Tevdoroba “
11
sofeli-qvemo gomi
7 ivlisi
“ioane naTlismcemloba “
12
sofeli-kavTisxevi
18 ivnisi
kavToba “
13
sofeli-lamisyana
28 ivlisi
“ivlitoba “
14
sofeli-winarexi
28 agvisto
“ mariamoba “
15
sofeli-metexi
28 agvisto
“ mariamobba “
16
sofeli-qvemo Wala
22 seqtemberi
“ RvTismSobloba “
17
sofeli-kodiswyaro
23 noemberi
“ giorgoba “
IIIBraionis bunebriv_rekreaciuli resursebi
kaspis raioni aRsaniSnavia samkurnalo TvisebebiT.Aaq aris samkurnalo gogirdwyalbadovani da mineraluri wyaroebi. SesaniSnavia hava turistebis mosazidad.
raionSi xuTi kurortia: xovle, axalqalaqi, gostibe, rkoni, gariyula.
_ xovle mdebareobs sofel xovleSi. igi zRvis donidan 720 metris simaRleze mdebareobs.
kurorti cnobilia samkurnalo gogirdqyalbadiani wyaroebiT
samkurnalo wyals kvercxis gemo da feri dahkravs,
ginekologiuri da kuWnawlavuri daavadebis samkurnalod,
wyali gamoiyeneba revmatiuli, ostrioqondrozis,
_axalqalaqi mdebareobs zRvis donidan 1040m-ze, kurorti turists sTavazobs bunebriv samkurnalo faqtors-maRali mTis klimats.
_kurorti gariyula
asTmiT daavadebulTaTvis
zRvis donidan mdebareobs 470 metris simaRleze, igi gansakuTrebiT sasargebloa
K_kurorti gostibe kaspis municipalitetis axalqalaqis teritoriul organoSi Sedis
zRvis donidan mdebareobs 1 200 m-is simaRleze, igi gansakuTrebiT sasargebloa bavSvebisTvis bronqialuri asTmis gansakurnad.
_rkoni zRvis donidan mdebareobs zRvis donidan 930 metris simaRleze, marali haeris gamo
mniSvnelovania turistaTvis
rkoni
gostibe
bunebrivi resursebi
sasargeblo wiaRiseuli_raioni gamoirCeva sasargeblo wiaRiseuliT, esenia: mergelebi ( kirqva )-.. raionSitufi
sof.moipoveba
xovlesTan TeZmis
moipoveba
bentonituri Tixebi.
xeobaSi.
cnobilia, rom aSurianis veli graklamde Tixis mTliani masaa,
raionis teritoria mdidaria inertuli masalebiT, moipoveba qviSa da xreSi.
Sida wylebi-atmosferuli naleqebis simciris miuxedavad, kaspis raioni mdidaria wylis resursebiT, mis teritoriaze gaedineba mdinareebi: mtkvari, lexura, qsani, TeZami,
kavTura. agreTve patara mdinareebi: botisiswylebi, gostibeswyali, lajianxevi, nostura, salomiaswyali, Savwyala, xexmela, tortla, kowaxura, mravalwyaro. Ggarda amisa
arsebobs mravali wyaro.
amJamad muincipalitetSi agebulia 2 hidroeleqtrosadguri: sofel igoeTsa da okamSi.
tyis resursi- kaspis municipalitetis teritoriis 32,7% tyiTaa dafaruli, tyis Semqneli jiSebia:
muxa, wifela, rcxila, nekerCxali, ifani, nawilobriv wiwvianebic. Ggavrcelebulia daTvi, mgeli, gareuli Rori, Sveli, kurdeli, ciyvi, mTis mdinareebSi kalmaxi,
murwa da sxva.
tyis fondi Seadgens 22 000 heqtars.
sasoflo-sameurneo resursebi_kaspis raioni soflis meurneobis ganviTarebisaTvis niadagisa da klimaturi pirobebis mixedviT erT-erTi saukeTesoa
saqarTveloSi.Aaq meurneobis ganviTarebis mniSvnelovani bunebrivi resursia niadagi, romlis ZiriTadi tipebia: alviur-karbonatuli, mdelos yavisferi, mdelos
Savmiwisebri da tyis mdelos yavisferi niadagi.
sasoflo-sameurneo warmoebis xelisSemwyobi faqtoria bunebrivi klimaturi pirobebi: Termuli mzis sxivebis siuxve, siTbos didi raodenoba, haeris SedarebiT
maRali temperatura da savegetacio periodis xangrZlivoba sasurvel pirobebs qmnis xexilis, vazis, marcvleulis, bostneul-baRCeuli da sxva kulturebis zrdaganviTarebisaTvis.
regionSi ganviTarebulia mefutkreoba, mefrinveleoba, mecxoveleoba, meRoreoba, mecxvareoba, rac odiTganve gansazRvravda mis ekonomikur siZlieres.
A aq uZvelesi kulturaa vazi. ZiriTadad mosaxleobas venaxebi gaSenebuli aqvs xeivnis saxiT
marTalia aq Rvinis turizmi is ar aris ganviTarebuli rogorc kaxeTSi, Tumca aqauri potenciali arafriT Camouvardeba kaxeTisas. Tundac is faqti, rom uZvelesi Rvinis kulturis
niSnebi da yurZnis winaprebi ( msoflioSi uZvelesi-Zv.w 8000w ) swored qarTlis teritoriazea aRmoCenili.
IV kaspis raionis materialur-kulturuli Zeglebi
kaspis raioni Semosul turistebs, am teritoriaze arsebul 300-ze meti raodenobis arqiteqturul, arqeologiursa da istoriul Zegls sTavazobs.Aaseve raioni mdidaria
muzeumebiT, kulturuli ZeglebiTa da gamoqvabulebiT.
raionSi gansakuTrebiT mniSvnelovania: rkonis samonastro kompleqsi (VIIs. XIII XIVss ); favnisis ( IX-Xss ); samTavisi, ikvis (XIs ); qvaTaxevis, erTawmindis ( XII-XIII );
metexis (XIIIs ) taZrebi, aRsaniSnavia sxva nagebobanic: rkonis xidi (XIIIs ), cxireTis cixe (XSs da gviani Suasaukuneebi ), erTawmindis, axalqalaqis, winarexis saxli-darbazebi
(XVIII-XIXss ) da sxva mravali.
Aarqeologiuri gaTxrebis Sedegad gamovlenilia adre da Sua brinjaos xanis yorRanebi, gviani brinjaos da adreuli rkinis xanis samarxebi, mravalferovani samarxebi,
mravalferovani namosaxlarebi, sadac mopovebuli mdidari arqeologiuri masala daculia, rogorc saqarTvelos saxelmwifo, aseve kaspis mxareTmcodneobis muzeumSi.
Kkaspis raioni moicavs lexuris, TeZmis da kavTuris xeobebs, nawilobriv qsnis xeobasac. TiToeuli xeoba mdidaria RirSesaniSnaobebiT da Zalian saintereso Tavisi uZvelesi
warsuliT turistebisaTvis.
M me-VIIs-Si TeZmis xeobaSi arsebobda SesaniSnavi rkonis monasteri, romelic xeobis zemo mxareSi mdebareobs. Eetyoba, igi keTilmowyobili savane yofila, romelic
mwignobrobsTan erTad saerTod kulturul-saganmanaTleblo musaobasac eweoda. Mmonasters XII-XIVs-Si daemata sxva nagebobebic. dRes mis kompleqsSi Sedis
RvTismSoblis eklesia, samreklo, karibWe, egvteri, samlocvelo, satrapezo, koSki da xidi ( romelic istoriaSi Tamar mefis saxeliTaa cnobili, amboben xidze Tamars gauvliao)
SesaniSnavia amave xeobaSi saorbsis tazari, romelic 1152 w-s kaxa erisTavs auSenebia, romlis vinaoba daudgenelia. Ees mcire tanis Zegli Semkulia
maRalxarisxovani CuqurTmebiT, kedelze lamazi xeliT amoWrlia misi mSeneblis asomTavruli warwera. TeZmis xeobaSia ikvisa da erTawmindis taZrebi, romlebic 12-13ss
miekuTvnebian.
erTawminda maRlobze gaSenebuli mozrdili sofelia. Aaq mdebareobs erTawmindis taZari, romelic miekuTvneba qarTuli xuroTmoZRvrebis saukeTeso nimuSs. igi
agebulia wm. estafis anu estates saxelze. soflis saxelwodebac “erTawminda” warmoSobilia amave wmindanis saxelidan. taZari 1610 wlidan Sevida giorgi saakaZis
mflobelobaSi da Semdeg mis STamomavalTa sasaflaod gadaiqca. Zeglis xangrZlivi istoriuli cxovrebis Sesaxeb araviTari pirdapiri cnoba ar aris SemorCenili, magram araerTi
dazianeba da restavracia, romelic ganicada Senobam-ganvlil gansacdelTa metyveli mowmeebia.Eeklesiis Crd-iT kedelTan moTavsebulia saflavis qva mkrTali mxedruli
warweriT. Aaq asaflavia giorgi saakaZis, Svilis paatas Tavi, romelic Sah-abazma mohkla sparseTSi.
saorbsi
ikvi
saakaZeebis nasaxlari
erTawminda
kavTuris xeobaSi mdebareobs xuroTmoZRvrebis SesaniSnavi Zegli qvaTaxevi, romelsac sapatio adgili ekava saeklesio ierarqiaSi.Mmefeebs aq sazafxulo
agarakebic hqoniaT mefeebs,mis aSenebas me_12-13 saukuneTa mijnas miakuTvneben. monasteri am xeobis erTgvari kulturul-ideologiuri centri iyo, sadac
mwignobrobas eweodnen, avrcelebdnen wera-kiTxvis mcodneobas, qristianul ideologias. igi erT-erT umdidres monastrad iTvleboda saqarTveloSi da mas
winamZRvaric hyolia, Zeglis garSemo buneba umSvenieresia da mraval turists miizidavs.
sofel kavTisxevSia eklesia samlocveloebi: kavTis wm.giorgi da lomisas wm.giorgi.
gadmocemiT lomisas eklesiasTanN ubrZoliaT qarTvelebs daRestnel YyaCaRebTan
lomurad da mefis brZanebiT aq augiaT eklesia, romelsac uwodes “ lomisa”.
maRalaanT eklesia
maRalaanT eklesiaa da koSkebi. kompleqsSi Sedis maRalaanT eklesia, solomon
maRalaZis samreklo, papua maRalaZis samreklo-saZvle, zemo koSki (papua maRalaZis
koSki), afTiaqi, galavani da koSkis da sxva nagebobaTa nangrevebi galavnis gareT. K
kompleqsis saxelwodeba dakavSirebulia XVs-is dawinaurebuli feodalebis
maRalaZeebis
( maRalaSvilebis) gvarTan. A
maRalaZeebi dawinaurdnen me-15s-dan da am gvaris meTaur papuna nikoloz
qadagiZes Tavisi rezidencia feodaluri tipis sasaxled gadauqcevia. am gvars Tavis droze
bevri TvalsaCino warmomadgeneli hyavda. Aaq maRlob adgilas koSki da sasaxle
auSenebia. maRalaanT eklesiis aRmosavleTiT tyeSi aris “jvarpatiosani” eklesia.
lomisa
kavTa
sofeli samTavisi md.lexuris marcxena napiras mdebareobs. igi Zveli istoriuli sofelia. Aaq mdebareobs samTavisis didi eklesia, sadac moRvaweobda cameti mamaTagan erTerTi isidore.
rogorc samTavisis saepiskoposo, cnobilia VI s-dan. eklesia 1030 wels samTavnel episkopos ilarion yanCelis Zes augia, xolo sxva sameureneo daniSnulebis nagebobani-marani
da sawnaxeli -1050 wels.
M arsebobs samTavisis taZarze sveticxovlis msgavsi legenda. ostatma aago mcxeTisa da metexis, Segirdma ki samTavisis taZari. maTSi yvelze kargi augia mowafes da misTvis
xeli mouWria ostats. es Segirdi ki Sig taZarSi marxiao.
rogorc cnobilia, XV s-Si samTavisi mefe giorgi VIII TavadebisaTvis uboZia ioTam zedgeniZes amilaxvrobasTan erTad samarxad. amieridan igi gadadis amilaxvrianT
mflobelobaSi da samTavisSi imarxebodnen ioTamis STamomavalni.
taZari Tavisi gegmiTa da nagebobebis teqnikiT miekuTvneba XI s-is Sida qarTlis iseT saukeTeso Zeglebs, rogoric aris kavTisxevis, erTawmindisa da ikorTis taZrebi, romlebic
Semkulia maRalxarisxovani CuqurTmebiT.
taZari RvTaebis saxelzea aSenebuli da mSenebelic mas SesTxovs Sewyalebas.
Sig taZarZia amilaxvrianT ramdenime saflavi. eklesiis vrceli ezo galavniTaa SemozRuduli, romelsac Crd-iT aqvs Semosasvleli alayafis kari, zedvea daSenebuli aguris
samreklo. galavani da samreklo XVI s-Sia aSenebuli.E
eklesia moqmedia, mrevlTan erTad hyavs uamravi damTvalieerebeli, rogorc qarTveli, aseve ucxoeli.
sxvilos cixe
soflis zemoT, 3km-is daSorebiT aris sofeli Wala. Mmis Tavze ki-nasoflari cxvilo, anu sxvilo. igi
qvemo Walidan 3-4 km-iT aris daSorebuli. gza gaivlis sof. pantianze da Semdeg mihyveba
SeRmarTs. sxvilos mTa sakmaod maRalia da mis kedelze aSenebulia amave saxelwodebis cixedarbazi., saidanac moCans mTeli lexuris xeoba kaspamde, sakorinTlo da tirifonis didi veli.
sxvilo da misi cixe darbazi ixsenieba Xs-Si. misi patroni iyvnen “daCi da ioane Zmani
sxviloselni” romlebic 980-0992 wlebSi miemxrnen kvirikes, kaxTa erisTavs , afxazTa mefis
giorgis winaaRmdeg. Semdeg XVs-Si giorgi VIII-m mteli lexuris xeoba, sxviloc cixe darbazebiT,
TavdadebisTvis uboZa zedgeniZe_amilaxvars da am sagvareulos TavdacviT nagebobas
warmoadgenda.
Q sofel qvemo WalaSia aseve Sah-abazis karze gazrdili da gamahmadianebuli, Sahis
erTguli ymis, anduyafar barZimis Ze amilaxvris cixe-galavani, romelic TariRdeba XVIIXVIIIs-ebiT. Mmis kompleqsSi Sedis galavani koSkebiT, eklesia, koSki-samreklo, sasaxle,
nangrevebi.
M metexis monasteri sofel metexSia.Aaq aris eklesiebi: RvTismSobeli, amaRlebis eklesia,
kviracxoveli da sxva
metexi
Aamilaxvrebis komplexsi
muzeumebi
raionSi Semdegi muzeumebia:
_kaspis mxareTmcodneobis muzeui- romelic 1960 wels daarsda
ivane javaxisvilis saxl_muzeumi
_ivane javaxiSvilis saxl_muzeumi sofel xovleSi_romelic 1968 wels gaixsna. Aaq aris iv.
javaxiSvilis cxovrebisa da moRvaweobis amsaxveli eqspozicia.
_lamisyanis soflis istoriis muzeumi ( mariam da alqsandre jambakur- orbelianebis
sasaxle)- gaixsna 1984 wels. Aaq ori darbazi daTmobili aqvs daviT gurmiSvilis
cxovrebisa da moRvaweobis amsaxvel eqspozicias.
G _general giorgi mazniaSvilis saxl-muzeumi sofel sasireTSi-mTliani reabilitacia Cautarda
2006 wels.
O_omar kelaptriSvilis saxl-muzeumi-sofel kavTisxevSi.
Oorbelianebis sasaxle
Ggiorgi mazniaSvilis saxl-muzeumi
K kulturuli Zeglebi
Ggiorgi saakaZe
raionSi Semdegi Zeglebia:
_giorgi saakaZe-(Zegli) qarTlis didi mouravi da mxedarTmTavari, mdebareobs qalaqis centrSi
M_ merab kostava- (biusti) erovnuli gmiri, mdebareobs qalaqSi merab kostavas quCaze
_tariel SarifaSvili- (biusti) polkovnki, saqarTvelos damoukideblobisTvis daRupuli soxumSi,
raionis yofili gamgebeli,
_Tevdore SatberaSvili-mwerali, mdebareobs sofel kavTisxevSi,
Mmerab kostava
tariel SarifaSvili
V kaspis raionis turistuli infrastruqtura da komunikacia
K kaspis raionis teritoriaze gadis respublikuri mnisvnelobis rkinigzis magistrali 4 sarkinigzo sadguriT: kavTisxevi, kaspi, metexi, grakali. centraluri saavtomobilo (Tbilisisenaki-leselize) magistrali, avtobani.Aadgilobrivi gzebis saerTo sigrZea 196km. ganviTarebulia saavtomobilo transporti, romlebic moZraoben raionis Signidan da mis
gareTac yvela mimarTulebiT
2009 wels, kaspis municipalitetSi dagegmil samuSaoebSi prioriteti infrastruqturis ganviTarebas mieniWa..
.Pproblemebis gansazRvrisas prioriteti aqtualur proeqtebs mieniWa. saprezidento programa “soflis ganviTarebis mxardaWera”-m gaamarTla da
soflad, wlobiT arsebuli problemebis garkveuli nawili mogvarda.
Q qalaq kaspSi aRdga da keTilmoewyo avtobusis mosacdelebi.gareganatebis samusaoebi Cautarda qalaqis 15 quCas. Ddadga nagvis axali urnebi.Ggadaibela
xeebi. sruli rekonstruqcia Cautarda kaspi-qvemo gomis damakavSirebel xids. aRdga saomari moqmedebebis Sedegad dazianebuli binebi
aRdga gariyula axalcixis saavtomobilo gza (1 500 grZ/m)
aRdga xidebi. Ggaiwminda da moewyo saniaRvre arxebi. moewyo sarwyulebeli gobebi.Mmoewyo soflis centrebi da sportuli moednebi da sxv.
rac Seexeba komunikacias, raionSi dgas magTis da jeoselis antenebi, mobiluriT SesaZlebelia kontaqti. Aaris internetic, magTifiqsi rogorc qalaqSi, aseve
soflebSi.
1931 wlis 7noembridan dRemde gamodis raionuli gazeTi “ganTiadi”, amJamad gamodis “axali ganTiadi”-s saxelwodebiT.
VI Kkaspis raionis turi
samTavisis eklesia, amilaxvrianT cixe-darbazi, sxvilos cixe
turSi Sedis samTavisi eklesiis, amilaxvrianT cixis darbazisa da sxvilos cixis monaxuleba.
_Mmgzavrebis raodenoba-10-14 adamiani
_Ggadaadgilebis saSualeba_samaSuto taqsi
10.00-Sekreba, gasvla
11.00-samTavisi taZris monaxuleba
12.00-amilaxvrianT cixe-darbazis monaxuleba
13.00-sxvilos cixis daTvaliereba
14.00-15.00--pikniki bunebaSi
15.00-dabruneba TbilisSi
turis Rirebuleba (larebSi) —kvebiT-220, kvebis gareSe-120
VII socialuri gamokiTxvis Sedegebi
2010 wlis martis TveSi kaspis raionis mosaxleobaSi Catarda sociologiuri gamokiTxva. gamoikiTxa 26 adamiani, aqedan 40% - 18_40 wlamde, 30% - 4050 wlamde; 30% - 50 wels zemoT.
kiTxvari Sedgeboda 8 SekiTxvisgan.
SekiTxvaze, Tu ramdenad aris ganvTarebuli kaspis raionSi turizmi, mosaxleoba miiCnevs rom raionSi turizmi ar aris saSualod mainc ganviTarebuli,
Semdeg SekiTxvaze, Tu ratom aris kaspis raionSi turizimis ganviTareba mniSvnelovani, gamokiTxulTa azriT turizmis ganviTareba xels Seuwyobs
ekonomikis, infrastruqturis ganviTarebas, mosaxleobis dasaxlebasa da vaWrobis ganviTarebasa da a.S.
SesaZlebelia Tu ara turizmis ganviTareba raionSi, mosaxleoba Tvlis rom SesaZlebelia raionis mdidari kulturis meSveobiT. SekiTxvaze Tu ra
daainteresebs turists raionSi, gamokiTxulTa azriT daainteresebT; raionis bunebrivi, kulturuli resursebi, mdebareoba da a.S.
radgan, raionSi ar arsebobs sastumro, romelic daabinavebs turists, SekiTxva Semdegnairi iyo, Tu miscemdnen uflebas daeTmoT oTaxi turistisTvis,
upasuxes dadebiTad, rom aucleblad Seqmnidnen patara ojaxur sastumros,Tu ki msurveli iqneboda.
SekiTxvaze, Tu ra unda gakeTdes raionSi, imisaTvis rom turisma moinaxulos, maT upasuxes, rom saWiroa evrostandartebis mqone sastumros qselis
aSeneba, finansuri mxardaWerebi, turistuli saagentos Seqmna raionSi, reklamireba-popularizacia, gzebis keTilmowyoba, investiciebis mozidva,.
kiTxvaze, Tu SeeZloT gidobis gaweva mnaxvelisTvis, upasuxes dadebiTad, SekiTxvaze, SeeZloT Tu ara, turistisTvis monawileoba mieRebinebinaT
sameurneo saqmianobaSi, pasuxi iyo Semdegi, rom raTqma unda SeeZloT didi siamovnebiT, Tumca ar qoniaT amis mcdelobac ki.
Ddaskvna
winamdebare naSromis mixedviT SesaZloa davrwmundeT turizmis ganviTarebis mxriv, Tu ra resursebi gaCnia saqarTvelos erT-erT mniSvnelovan qalaq-kasps.Mmisi
Tbilisis sagareubno zonaSi da mniSvnelovani qalaqebis Tbilisis, mcxeTis da goris maxloblad mdebareoba, RirSesaniSnaobebi, materialur-kulturuli Zeglebi, sakmaod
saintereso masalas iZleva turistis dasaintereseblad.
P pirvel rigSi, saWiroa mowesrigebuli infrastruqtura, radgan sxvadasxva turistul rekreaciul
resursebsa Tu kulturul ZeglebTan misvla gzebis mouwesrigeblobis gamo Zalian gaZnelebulia, xSir SemTxvevaSi SeuZlebelic ki. turists SeiZleba gauCndes survili, rom
moinaxulos romelime istoriuli raionis adgili, magram radgan ver miiRebs kulturul da saganmanaTleblo momsaxureobas, rac saWiroa misi saintereso da usafrTxo
mogzaurobisaTvis, SeiZleba Tavi Seikavos. ar arsebobs raionSi saeqskursio da turizmis mini biuroc ki, sadac elementarul informacias miiRebs turisti misTvis saintereso
da aucilebel sakiTxebze (marSuti, gzamkvlevi ruka, transporti, pirobebi da a.S )
turisti romelic aTvalierebs goris da mcxeTis RirSesaniSnav adgilebs, mas kaspis istoriuli Zeglebis daTvalierebis survilic uCndeba, risTvisac aucileblad saWiroebs
turizmis mini biuros saeqskursio gzamkvlevs, anu buklets. Aaucileblad unda mieqces yuradReba;
_nagebobebis aRdgenas, aSendes sastumro.
_daarsdes turistuli saagento.
_saWiroa gzebis keTilmowyoba.
_gakeTdes reklama raionis turistuli ganviTarebis xelsesawyobad.
_adgilobrivma xelisuflebam prioritetad daisaxos turizmis ganviTareba da amisTvis
sesabamisi investiciebis mozidva.
Tu CamoTvlil problemebs moawesrigebs xelisufleba, vfiqrob es sakmaod Secvlis qalaqis amJamindel suraTs da turistuli TvalsazrisiT did dainteresebas
gamoiwvevs.Ees ki imas nisnavs, rom safuZveli daedeba am regionis warsuli cxovrebis aRorZinebis saerTo saqmes.
Ggamoyenebuli literatura:
1)makalaTia s. “lexuris xeoba” Tbilisi 1964w;
2)makalaTia s. “TeZmis xeoba” Tbilisi 1959w:
3)makalaTia s. ”kavTuras xeoba” Tbilisi 1960w:
4)WWW.dzeglebi.ge
5)www.wiki.com
6)www.saunje.ge
7)www.georgianmuzeums.com
8)Ddidi madloba raionis gamgeobas gaweuli daxmarebisTvis
Scarica

romelic istoriaSi Tamar mefis saxeliTaa cnobili, amboben xidze