nomerSi waikiTxavT: ასკა Tu soflis meurneobis aRorZineba gvinda, mcire da saSualo fermerebs unda davexmaroT! ASCA ახალი აგრარული საქართველო AKHALI AGRARULI SAQARTVELO (New Agrarian Georgia) ყოველთვიური სამეცნიეროსაინფორმაციო ჟურნალი. Monthly scientific-informative magazine ივნისი, 2013 წელი. #6 (26) სარე რედაქ დაქციო ციო კო კოლე ლეგი გია: ა: სა შოთა თა მა მაჭა ჭარაშ რაშვი ვილი ლი (მთ. (მთ. რედაქტორი), რედაქტორი), შო ნუგზარ ებანო იძე,ამი მიხეილ სოხაძე, ზვი ად ბრეგ ვაძე, რან ადე იშვილი, თამარ სანიკიძე, ნოდარ ბრეგვაძე, კა ხა ლაშ ხი, მიხეილ სოხაძე, თამთა გუ გუშვილიკონ (ინგლ. ვერს. რედაქტორი). თამარ სანიკიძე, სტანტი ნე გურ გენიძე, ნოდარ ბრეგვაძე, მარიამ ლებანიძე, სამეც როვისაბ თამ თა ნი გუეგუშ ლიჭო: (ინგლ. ვერს. რედაქტორი). აკადემიკოსები, მეცნიერებათა დოქტორები, პროფესორები: სამეცნიერო საბჭო: რევაზ მახარობლიძე (თავმჯდომარე), აკადემიკოსები, მეცნიერებათა ნოდარ ჩხარტიშვილი, გურამ ალექსიძე, დოქტორები, პროფესორები: ნუგზარ ებანოიძე, ელგუჯა შაფაქიძე, რევაზ მახარობლიძე (თავმჯდომარე), პეტრე ნასყიდაშვილი, ზვიად ბრეგვაძე, ნოდარ ჩხარტიშვილი, პეტრე ნასყიდაშვილი, ელგუჯა გუგუშვილი, ზაურ ჯულუხიძე, ელგუჯა გუგუშვილი, ზაურ ჯულუხიძე, ზურაბ რაბ ჯინ ჯინჯი ჯიხა ხაძე, ძე, ამი პაატა ზუ რან კოღუაშვილი, ადეიშვილი, ქრისტოტყე კახნიაშვილი, შეძე, ლაშნატო ვილი, ადოლ შელაშვილი, ადოლ ლერი ტყე ნოზა ნატო კაკაბაძე, კუ კუ რი ძე რი ა, კა ხა ლაშ ხი,ა, კაკაბაძე, ვლადიმერ ცანავა, კუკური ძერი ომარ ზარ სარჯველაძე, რე ვაზ თევდორაძე, თევდორაძე,ნუგ ომარ თევდორაძე, დავით ბედი თენ ყურაშ და ვითა, ბე დიგიზ ა, თენ გიზ ვიყული, რაშზურაბ ვილი, ლოლაძე, კო ბა კო ბა ლა ძე, ნუკ რი მე მა რნიშ კობა კობალაძე, ნუგზარ ებანო იძე,ვილი. ნიკოლოზ ზაზაშვილი, ნუკრი მემარნიშვილი. გამომცემელი: “აგრარული სექტორის დამფუძნებელი: კომპანიების ასოციაცია” (ასკა); “აგრარული სექტორის Agraruli Sectoris კომპანიების ასოციაცია” (ასკა); Companiebis asociacia (ASCA); Agraruli (Association Sectoris of Agrarian Sector Companies). Companiebis asociacia (ASCA); საქართველოს რეგიონული ეკონომიკური (Association of Agrarian Sector Companies). პრიორიტეტების კვლევითი ცენტრი “რეგიონიკა”; რედაქციის მისამართი: Regionica - Georgian Research Center for თბი ლისი (0119), აგლა ძის ქ. # 32 Regional Economic Priorities. ტელ/tel: 34-76-33/ +995 (99) 16 -18-31 რედაქციის მისამართი: Tbilisi (0119), Agladze str. # 32 თბილისი (0119), აგლაძის ქ. # 32 e-mail: [email protected] ტელ/tel: +995 (33) 2 34-76-33 +995 (99) 16 -18-31 editor EnglishAgladze version str. Tamta Tbilisi of(0119), # Gugushvili 32 E-mail: [email protected] [email protected] Web: www.regionica.org/journal.html დააკაბადონა გიორგი მაისურაძემ დაიბეჭდა შპს “დიოსის” სტამბაში editor of English version Tamta Gugushvili ჟურნალი ხელმძღვანელობს დააკაბადონა მაისურაძემ თა ვისუფალი გიორგი პრესის პრინ ციპით. The magazine uses the principal of free press. ჟურნალი ხელმძღვანელობს © სასუ ავტო რო პრე უფლე დაცუ ა. თავი ფალი სისბაპრინ ცილი პით. themagazine author right The uses is theprotected. principal of free press. © საავტორო უფლება დაცულია. ფასიis 5protected. ლარი the author right რეფერირებადია 2011 წლიდან დაიბეჭდა შპს “გამომცემლობა კოლორში” WORLD მსოფლიო TECHNIC ტექნიკა Tbilisi tel./faqsi: (+995 32) 2 35 10 05. tel.: (+995 32) 2 34 76 33, (+995 32) 2 34 45 37 ივნისი, 2013 ივნისი 8 lis baRisaTvis niadagis momzadeba 13 vaS 4 master klasi - `firma lomTagoras~ 19 marwyvis festivali warmatebis formula SeuZlebelia adamians sasiamovno gancda ar dageuflos, roca uZvelesi qarTuli xorblis jiSs xeliT exebi. 20 codnis amaRleba soflis meurneobis ganviTarebis ZiriTadi pirobaa 22 TbilisSi Rvinisa da alkoholuri sasmelebis me-6 saerTaSoriso gamofena - WINEXPO GEORGIA 2013 Catarda 22 parlamentSi sasoflosameurneo miwebis ucxoelebze miyidvis SeCerebis Taobaze msjeloben 10 universaluri wylis tumbo ,,ireksoni~ - aseTi ram gvqondes da ar viyenebdeT, dauSvebelia! masSi ar gamoiyeneba ZviradRirebuli cveTagamZle feradi liTonebi, mas SeuZlia imuSaos dRe da Rame, zamTar-zafxul, ar abinZurebs garemos. Roris xorcis bazari ekologiuri produqciiT Seivseba 23 24 vazis tkipa 25 31 batknis xor xorcis cis war warmoebis moebis uwy uwyveti veti rezervi saqarTveloSi bunebrivi da geografiuli pirobebidan gamomdinare, saqarTvelos sxvadasxva zonaSi istoriulad mecxvareobis gaZRolis sami tipis sistema Camoyalibda. ,,Sinauri~ saSualebebi xexilis mavneblebis winaaRmdeg mravalwlovani sakvebi balaxebis roli da mniSvneloba mecxoveleobaSi 26 cxis biznesi saqarTveloSi 29 kver 32 verterinaroba rTuli profesiaa, veterinaria urTulesi dargia Jurnali `axali agraruli saqarTvelo~ gTavazobT! JurnalSi erTi kvadratuli santimetri sareklamo farTis Rirebuleba Seadgens: ydis meore gverdze _ 60 TeTrs (mTliani gverdi _ 350 lari), boloswina gverdze _ 50 TeTrs (mTliani gverdi _ 300 lari), bolo gverdze _ ukana ydaze _ 60 TeTrs (mTliani gverdi _ 350 lari). Sida gverdebze _ 35 TeTrs (mTliani gverdi _ 200 lari). Jurnali „axali agraruli saqarTvelo” referirebadia 2009 wlidan. samecniero statiis moculoba reziumis TanxlebiT ar unda aRematebodes 1,5 intervaliT, 12-iani SriftiT nabeWd 5 Tabaxis gverds. Jurnalis gamowera SegiZliaT presis gavrcelebis saagentoebis: `elva.jis~ (tel.: (032) 2-38-26-73; (032) 2-38-26-74); `saqpresa+~ (577 97 90 10); `saqarTvelos fosta~ (577 117 272). 1 wliT Jurnalis gamowera dagijdebaT 24 lari, 6 TviT _ 12 lari. axali agraruli saqarTvelo ფერმერი ფართო პლანით master klasi - `firma lomTagoras~ warmatebis formula Cven axla „firma lomTagoras“ sanergeSi vimyofebiT, sadac Tanamedrove daavadebebisadmi gamZle uxvmosavliani qarTuli xorblis jiSebi „lomTagora“ gamohyavT. samwuxarod, saqarTveloSi dRes es erTaderTi profesiuli meurneobaa, sadac marcvleulis: xorblis da simindis axali jiSebi gamohyavT, saukeTesoebs arCeven da super elitur, elitur da I-II Taobis saTesle masalas awarmoeben. rogorc wesi, aseT samuSaoebs samecniero centrebi da saxelmwifo organizaciebi asruleben da dafinansebasac ZiriTadad biujetidan iReben, magram saqarTveloSi ase aRar xdeba. es meurneoba kerZo sakuTrebaa da igi mTlianad kerZo kapitaliT finansdeba. aq rom saxelmwifos dalodebodnen, dRes qveyanaSi marcvleulis Teslis warmoeba aRar iarsebebda, arada es dargi qveyanaSi sakmaod ganviTarebuli da saxelganTqmuli iyo. Semdeg yvelaferi TandaTan moiSala, samecniero-saseleqcio institutebi da sagamocdo sadgurebi moiSala, saTesle meurneobebi daingra da gaiyida. meTesleobis dargi haerSi gamokidebuli darCa. ramdenad SesaZlebelia soflis meurneobis aRorZineba meTesleobis dargis uqonlobis pirobebSi, es calke msjelobis sagania, magram saqarTvelos RvTis madliT, Znelbedobis Jams yovelTvis gamouCndeboda xolme iseTi mamuliSvilebi, vinc piradi riskis fasad winaparTa mier didi Sromisa da oflis Rvris fasad Seqmnil saero simdidres ufrTxildeboda da momaval Taobebs unaxavda, es faqtia. dRes swored aseTi qarTvelebis mier Seqmnil da Senaxul erT-erT aseT saganZurs vaTvalierebT. SeuZlebelia adamians sasiamovno gancda ar dageuflos, roca uZvelesi qarTuli xorblis jiSs xeliT exebi, es swored im pirvelqmnili xorblis jiSia, romlisganac adamianebma purs gemo gausinjes. igi Cvenma winaprebma Seqmnes, gaamravles, gaaumjobeses da kacobriobas aCuqes. uZvelesi qarTuli xorblebis genetikur masalas, rogorc daavadebebisadmi yvelaze amtans, msoflioSi cnobili seleqcionerebi didi xania iyeneben da maTi meSveobiT axal-axal, erTmaneTze ukeTes, xorblis jiSebs qmnian. „firma lomTagoras“ damfuZnebeli, soflis meurneobis mecnierebis doqtori kaxa laSxi, rogorc Cans am sanergeSi sxva energiiT imuxteba da, bunebiT sityvaZunwi, cdilobs, xorblis Zvel Tu axal jiSebze rac SeiZleba meti mogiyves. 4 axali agraruli saqarTvelo — aq q msof ms lios s TiTq qm mis s yvela rer gionSi gamoyvanili 50 sxvadasxva jiSis xorbalia daTesili, — miyveba batoni kaxa da sanerges maTvalierebinebs — zogs patara nakveTze vcdiT, zogsac ufro did nakveTze vTesavT, vamravlebT. xorblis yvela jiSs erTnair fons vuqmniT, wyals, sakvebs erTnairad vaZlevT, rom yvelas Tanabrad ganviTarebis saSualeba mieces, maT wlebis ganmavlobaSi vakvirdebiT da vcdiT. xorblis jiSebs, romlebic TiTqmis msoflios yvela kuTxidan mogvdis, erTmaneTs vajibrebT, Cven pirobebSi romeli ukeT gamoavlens Tavs. „firma lomTagora“ xorblis sanergeSi icavs da amravlebs uZveles qarTuli xorblis jiSebs. aq erTmaneTis gverdiTaa „Celta zanduri“, „gvawa zanduri“, „maxa“, „dolis puri“, „dika“ da sxva. sakივნისი, 2013 ფერმერი ფართო პლანით maod didi farTobi uWiravs „maxobelas“, es erTgvari danamatia, romelic dRes saerTod ar gamoiyeneba, magram saocar gemosa da surnels aZlevs purs. swored „maxobelas“ surneli axsovs ufros Taobas, roca ixseneben: ToneSi rom puri cxveboda, mTels ubanSi puris surneli trialebdao. kaxa laSxi sruliad axalgazrda iyo, roca meurneobas Caudga saTaveSi. mamis gardacvalebis Semdeg misi saqmis gagrZelebas Seudga. maSin Zalian rTuli dro iyo saqarTveloSi: ganukiTxaoba, samoqalaqo omi, ukontrolo SeiaraRebuli formirebebis parpaSi. mokled axalgazrda fermeris Tavze, rom ityvian, dolabi ar datrialebula, Torem yvelanairi sirTule gadaitana, magram gauZlo da meurneoba SeinarCuna, samsaxuridan erTi kacic ar gauSvia, SeZlebisdagvarad yvelas mxarSi amoudga da daexmara. gasuli saukunis miwuruls qveyana sruli ekonomikuri kolafsis winaSe idga; puri Znelad iSovneboda. — gaxsovT, bunebrivia, rogori rTul dro iyo qveyanaSi — meubneba kaxa laSxi — xalxi puris rigSi aTenebda. maSin gadavwyvite xorblis warmoeba gamezarda. vicodi, rom karg mosavals xarisxiani Teslis gareSe ver moviyvandi, es institutidan mamaoCvenosaviT mqonda TavSi CabeWdili, magram bevri mcdelobis miuxedavad, xorblis kargi Tesli qveyanaSi ver viSove. ai, maSin gadavwyvite, Teslis warmoeba me TviTon damewyo. ra Tqma unda, Tavidan realurad warmodgenili ar mqonda, ra rTul saqmes vkidebdi xels. rom mcodnoda, SeiZleba arc gameriska, magram raxan specialistebi moviwvie da saqmes SevudeqiT, gavjiutdi da ukan aRar davixie. Tavidan TiTqmis enTuziazmze vmuSaobdiT yvelani, Zalian Wirda, magram pirvel Sedegi rom miviReT da sakuTari saTesle masala SevqmeniT, aman stimuli gagviaskeca. Semdeg ucxoelebi dagvexmarnen, marcvleulis axali jiSebis mwarmoebeli saerTaSoriso organizaciebi — „simiti“ (CIMMYT), „ikarda“(ICARDA). saTesle masalebis pirvelad nimuSebs dRemde isini gvawvdian, radgan nulovani seleqcia arc maSin iyo did doneze CvenTan, dRes xom saerTod yvelaferi ganadgurebulia. ZirTadi wyaro iseve saerTaSoriso organizaciივნისი, 2013 ebia. mTeli msoflios mecnierebi visac gamohyavs axali jiSebi Cveni regionisTvis im masalas gvigzavnian, rasac wlebis ganmavlobaSi vcdiT da aseulobiT egzemplaridan varCevT saukeTesoebs, sabolood maTgan SeiZleba erTi davitovoT, romelic yvelaze kargad Seegua Cvens pirobebs, klimats. mere wlebis ganmavlobaSi vmuSaobT imaze, rom am jiSidan gamoviyvanoT super elituri, elituri, pirveli da meore Taobis uxvmosavliani formebi da gavamravloT fermerebisTvis gadasacemad. dRes ukve xorbal — „lomTagoras“ Svidi jiSi gvaqvs daregistrirebuli, 10 jiSs wleuls davaregistrirebT. aseve seriozulad vmuSaobT simindis hibriduli jiSebis gamoyvanaze. am saqmes simindis seleqcioneri batoni zurab jinjixaZe xelmZRvanelobs. ukve oTxi uxvmosavliani simindis hibriduli jiSebi: „lomTagora-1“, „lomTagora-2“, „lomTagora-3“, „lomTagora-4“ daregistrirebuli, ramdenime axla registrirdeba da male miviRebT saavtoro uflebas. ase rom, dRes ukve xelSesaxebi Sedegebi gvaqvs da SegviZlia vTqvaT, rom xorblisa da simindis meTesleobaSi garkveul warmatebebs vaRwevT da Tu moTxovna iqneba, erT-or weliwadSi qveyanas qarTuli xorblisa da simindis dRes meTesleoba CvenTvis momgebiani saqme ar aris, magram ar vCerdebiT, radgan migvaCnia, rom qveyanaSi adgilobrivi Tesli unda iwarmoebodes. sxvagvarad SeuZlebelia, Cven ufleba ar gvaqvs momaval Taobebs davukargoT is, rac Cven winaprebs SeuqmniaT da maT marTlac xorblis bevri unikaluri, msoflioSi cnobili jiSebi aqvT Seqmnili, romelTa didi nawili Cvens sanergeSic inaxeba. saxelmwifo Cveni saqmisadmi aqamde maincdamainc didi interess ar iCenda. simindis da xorblis Tesli ucxoeTidan Semohqonda (amas ra Sedegic mohyva, yvelam vnaxeT a.s.). dRes Cveni saqmisadmi interesi izrdeba, adgilobriv Teslze moTxovna Cndeba. marTalia, saxelmwifo daxmarebis procesi bolo xans cudad ganviTarda, Teslis da sasoflo sameurneo saqonlis nacvlad zogierTebma, sxva ram iyides, magram aqtiuroba mainc SeimCneva. fermerebs imedi gauCndaT, daiwyes Zieba, rogor SeiZleba ukeTesi Sedegis miReba. am SemTxvevaSi maT ukve Cvennairi kompania sWirdebaT, vinc daexmareba, urCevs, ra rogor gaakeTon. xorblis da simindis meTesleobaSi CvenTan cnobili mecnier-seleqcionerebi moRvaweoben; zurab jinjixaZe, irakli rexviaSvili, agroteqnikosi zaur juluxiZe. swored uSualod maTgan iReben uxvmosavliani saTesle masaliT uzrunvelvyofT. SegviZlia xmamaRla vTqvaT, rom Cveni xorblisa da simindis saTesle masalebs verc xarisxiT da, miTumetes verc fasiT, ucxoeTidan Semotanili Tesli konkurencias ver gauwevs. piriqiT, Cvens mier gamoyvanili jiSebi garemo pirobebisadmi adaptirebulia da uxv, xarisxian produqcias iZleva. konsultaciebs fermerebi da am rekomendaciebis Sesrulebis SemTxvevaSi, Sedegsac aRweven. soflis meurneoba zusti dagegmarebis dargia, ryevebs ver egueba. fermeri Tu partizaniviT mindorSi ar xar Casafrebuli, mudmivad Tvals ar adevneb procesebs, maSinve problemebi Cndeba. TiToeuli dRe mniSvnelovania, rogorc ki zereled moekidebi, axali agraruli saqarTvelo 5 ფერმერი ფართო პლანით aam yanaSi heqtarze sul mcire 8 tona xorbals m aaviRebT. saqarTveloSi dRevandeli teqnologiebiT d xorblis saSualo mosavlianobas 3-4 tonamde gazrda SesaZlebelia. g TurqeTs, magaliTad, T heqtarze saSualo 4.1 t. h xorbali mohyavs. italias — 4.2, amerikas — 2,9, l rusebs —1.8, Cven — 1.2-1.3 r tona. uaxloes wlebSi t Cven SegviZlia mezoblebs vajoboT, radgan aq l es potenciali devs. e maSinve TviTonac zereled mogeqceva. soflis meurneobaSi winaswar dagegmvasa da analizs, Zalian didi mniSvneloba aqvs. Cven am konkretuli nakveTis, minimum, aTi welis istorias vicnobT, viciT aTi wlis winaT ra eTesa da rogori mosavali miviReT. Zvelmodur azrovnebaSi nu CamomarTmevT, magram komunistebiviT Cvenc xuTwliani gegmebiT vmuSaobT, viTvaliswinebT garemo pirobebs, teqnikur da teqnologiur siaxleebs, daSvebuli xarvezis, kulturaTa monacvleobas. niadagi cocxali organizmia, iseve iRleba, ziandeba, avaddeba, rogorc cocxali arseba, amitom gafrTxileba unda. gaufrTxildebi, TviTonac gagifrTxildeba. gaxsovT SarSan da SarSanwin SiraqSi mavneblebma waiRes mTeli xorbali. ratom gamravlda ase masobrivad mavnebeli SiraqSi da ar gamravlda CvenTan. imitom rom iq xorbali gadaqceulia monokulturad, rac iwvevs mavneblebisa da daavadebebis keris gaCenas, maTTvis sasaTbure pirobebis Seqmnas. zogma fermerma es icis, umetesobam — ara, Tumca xSirad pirobebs ekonomika, siduxWire karnaxobs kacs. — dRes avlens survils saxelmwifo, rom daxmareba gauwios meTesleobis dargis ganviTarebas qveyanaSi? — viTareba arsebulTan SedarebiT, rasakvirvelia, Secvlilia. axla seriozulad gvexmarebian, saxelmwifo programaSi CaverTeT; Cven sakmarisi genetikuri masala gvaqvs, magram maTi gadamuSaveba da evrostandartze miyvana gviWirs, radgan amas specialuri agregatebi sWirdeba. saxelmwifo axla mniSvnelovnad gvexmareba. swored iafi sesxiT vakeTebT Teslis gadasamuSavebel sawarmos da 2000 tona marcvleulis Sesanax Tanamedrove teqnologiebiT aRWurvil sasawyobe meurneobas, rac ufro Tavisuflad moqmedebis SesaZleblobas mogvcems. Cven ukve im donis genetikuri resursi dagvigrovda, rom SegviZlia konkurencia gavuwioT evropas. aziis qveynebSi gamoyvanili jiSebi, Cven jiSebTan dResac axlos ver modis. gaaCnia rogori survili da mizani eqneba qveyanas. Tu moTxovna gaCndeba, Cven SegviZlia swrafad gadaverToT amaze da adgilzeve didi raodenobis Tesli davamzadoT, SevqmnaT pirveladi resursi da gasamravleblad, pirveli da meore Taobis saTesle masalis dasamzadeblad beneficiar fermerebs gadavceT. ase rom Tu survili gaCnda, momavali wlisaTvis qveyanas eqneba sakmarisi sakuTari maRali xarisxis Tesli da misi SeZena ucxoeTSi, rac Zalian Zviri Rirs, aRar mouwevs. — sawarmos mSenebloba ukve mimdinareobs, marcvlis Sesanaxi sasawyobe meurneobis gamarTva am sezonisTvis moeswreba? — kontraqtebi ukve gaformebuli gvaqvs, viyenebT germanul teqnologias, germaniaSi, „petkusis“ (PETKUS) qarxanaSi ukve viyavi, danadgarebi SevarCieT. amjerad gaTvlebi xorbalze da simindze gvaqvs. sawarmo sezonisTvis mzad iqneba. amis garda ukve vaSenebT marcvleulis Sesanax meurneobas, romelic mTlianad Tanamedrove teqnologiebiT aRiWurveba da igi 2-3000 tona marcvlis Senaxva-damuSavebas SeZlebs. regionSi momuSave fermerebs wlevandeli sezonidanve mivcemT SesaZleblobas moweuli mosavali garantirebulad daabinaon. am regionisTvis es Zalian aqtualuri sakiTxia, radgan aq aseTi ram ar arsebobs. is rac aris gasuli saukunis 50-70-ian wlebSia aSenebuli da faqtobrivad veranair standarts veRar pasuxobs. Cven gvaqvs marcvleulis saSrobi, rac saSualebas gvaZlevs marcvleuli fermerebs maTTvis misaRebi pirobiT adgilze gavuSroT da SevunaxoT. vfiqrobT, es regionSi marcvleulis warmoebis gazrdas Seuwyobs xels. — vici, rom Tqven marto am ganxriT ar muSaobT, gyavT cxvaric, Zneli ar aris maTi SeTavseba da am saqmis warmatebiT gaZRola? soflis meurneobaSi saqmianoba CvenTan gansakuTrebiT did riskebs ukavSirdeba, amitom aris — batono kaxa, rogor arCevT uxvmosavlian jiSebs, ras niSnavs „stabilurad mosavliani“ formebi? — uxvmosavlian saTesle masalis formebs didi xnis manZilze vakvirdebiT. Tu mosavliani weliwadia, cxadia igi karg Sedegs mogcems, magram kargma jiSma mousavlian welsac stabiluri mosavali unda mogces, es aris ganmsazRvreli faqtori. stabilur mosavalSi — 3-5 tonas vgulisxmobT, maRal mosavalSi ki — 7-8 tonas. ai, axla rom vuyurebT, 6 axali agraruli saqarTvelo ივნისი, 2013 ფერმერი ფართო პლანით saWiro diversifikacia, rom fermeri erT kulturaze, an dargze ar iyos damokidebuli, radgan mousavliani wlis SemTxvevaSi Tu mxolod memarcvleobas misdevs, SeiZleba saerTod xelcarieli darCes. amitom, vcdilobT erT kulturaze, erT sferoze ar viyoT damokidebuli. mecxvareoba saqarTveloSi dRes momgebiani ar aris, radgan infrastruqtura ar arsebobs. cxvris Senaxvas didi Sroma da mudmivi yuradReba unda. sxva profesiis adamianma rom SeiTavsos es saqmianoba ar gamova, igi sxva saqmesTan ver SeTavsdeba. cxvars vparsavT imitom, rom unda gaiparsos. zogjer matyls vyriT kidec, radgan ver vyidiT. ucxoeTSi ver gagvaqvs, karantinia, gadaumuSaveblad ar gagatanineben, CvenTan ki matylis gadasamuSavebeli sawarmo aRar arsebobs, mokled problemebi erTmaneTzea akinZuli. bolo wlebSi qveyanaSi mefrinveleobam daiwyo ganviTareba, ramac marcvleulze moTxovnilebac gazarda da mis warmoebas stimuli misca. dRes es dargic kriziss ganicdis da Tu gaCerda, maSin marcvlis warmoebasac azri ekargeba, rac jaWvur reaqcias gamoiwvevs da yvelaferi daiSleba. amitom aris saxelmwifos mxridan swori analizis gakeTeba saWiro, aucilebelia am dargebisadmi yuradReba da zrunva. CvenTan ki ra xdeba, soflis meurneobis produqciis warmoeba gadasaxadebisgan ganTavisuflebulia, magram kvercxis warmoeba dRg-Ti ibegreba. magaliTad, me vawarmoeb marcvals da dRg-Ti ar vibegrebi. amitom, aseT viTarebaSi mefrinveleebs Cemgan marcvlis yidva sulac ar epitnaveba, radgan dRg-s ver CaiTvlis, amitom urCevnia, ucxoeTidan Semotanili dRg-Ti dabegrili marcvali iyidos. es xarvezi Tu ar gasworda, mefrinveleoba gaCerdeba, rac sabolood qveyanaSi marcvlis warmoebasac gaaCerebs. saubarSi gvariani manZili gaviareT, soflis meurneobaSi problemebi uamravia, am wlebis ganmavlobaSi TiTqmis araferi keTdeboda, amitomac vawydebiT amden sirTuleso — meubneba batoni kaxa. Cven win gadayviTlebuli yanaa gadaSlili, vatyob aqeT specialurad wamomiyvana, aseTi ram jer saqarTveloSi, arc aRmosavleTSi da arc dasavleTSi, ar minaxavs. ივნისი, 2013 rogorc amboben, rafsi jer didi raodenobiT aravis mouyvania. arada, es didebuli zeTovani kulturaa, romelic didi raodenobiT sakvebad vargis cxims Seicavs. rafsi evropaSi erT-erTi wamyvani da momgebiani kultura, romlis naTesi farTobebi sul ufro izrdeba. mecnierebi miiCneven, rom uaxloes-20-30 weliwadSi biosawvavi energiis ualternativo wyaro gaxdeba da is sxva saxis energomatareblebs Secvlis. rafsi ki biosawvavis misaRebad saukeTeso nedleulia. ai, TvalsaCino magaliTi, rogor gegmavs profesionali fermeri meurneobis momavals. SeuZlebelia aseTi adamianebis mimarT keTilganwyobiT ar ganimsWvalo, radgan swored aseTi adamianebi aZleven biZgs progress da qveyanaSi dovlaTs qmnian. — SarSanac davTese, magram amindebi daudga cudi da ar amovida — mixsnis kaxa — ar moveSvi, mTeli evropa rafsiTaa gadayviTlebuli, Zalian magari kulturaa. gansakuTrebiT saqarTvelosTvis. wleulsac davTese, mTlianad 20 heqtari uWiravs. aq ramdenime hibridia. karg mosavals velodebi, nawils dizelis dasamzadeblad gamoviyeneb. meurneobaSive gvinda SevqmnaT Cvenive avtonomia, saWiroebis SemTxvevaSi SevqmnaT Cvenive sawvavis baza, vawarmooT sakvebi zeTic. gadamuSavebis Semdeg rafsis narCeni Sroti, romelic 36% cilebs Seicavs, mecxoveleobaSi saukeTeso sakvebia, faqtobrivad unarCeno warmoebaa. rac mTavaria, igi ufro gvalvaamtani mcenarea, vidre xorbali an romelime marcvleuli, amasTan saukeTeso monacvle kulturaa xorblisaTvis. amitom SiraqSi, an kaxeTis sxva regionSi, rogorc giTxari, xorbali monokulturad rom ar gadaiqces, rafsisa da xorblis monacvleoba, saukeTeso Sedegs gamoiRbs. asea, fermeri mudmiv ZiebaSia, sxvagvarad ver gadarCeba. saqarTveloSi sawvavi, pesticidebi, sxva saSualebebi, rac soflis meurneobis produqciis warmoebisTvis aris saWiro, Zalian Zviria. maT SesaZenad uzarmazari Tanxebi gvexarjeba, amitom gadavwyviteT, Cven TviTon vawarmooT biosawvavi, davamzadoT sakvebi zeTi. — eseigi fermeroba momgebiani saqme dRevandel saqarTveloSi ar aris? — Tu Cven saqmianobas gavaanalizebT, davTvliT xarjs, im energias rasac SedegSi vdebT, momgebiani ar aris. gaweuli Sromis Sesatyvis mogebamde rom mivideT, jer kidev dro gvWirdeba. meurneobaSi mudmivad 56 kaci Sromobs, xelfass iRebs; sezonze, adre gazafxulidan gvian Semodgomamde kidev 100 kacamde vasaqmebT. es SeiZleba didi cifri ar aris, magram iseTi meurneobisTvis, rogoric Cven varT, arc cotaa. imedi gvaqvs ganviTardebiT, amis Tqmis sababs qveyanaSi dawyebuli procesebi maZlevs, met samuSao adgilebs SevqmniT, ganviTardebiT da mogebazec maSin SegveZleba laparaki. SoTa maWaraSvili axali agraruli saqarTvelo 7 საქა რთ ველ ოს ფ საქართველოს ფერმერთა ერ მერ თა ა ასოციაცია სოციაცია Tu soflis meurneobis aRorZineba gvinda, mcire da saSualo fermerebs unda davexmaroT! merebs risi gakeTeba SeuZliaT, amitom fermerebTan, individualur Tu fizikur pirebTan vaformebT memorandumebs, vxvdebiT im mewarmeebs, vinc eqsportiTaa dainteresebuli. vcdilobT, SevkriboT yvela informacia da Semdeg gavaanalizoT, risi gakeTeba SegviZlia, rom erTiani ZalisxmeviT Tanamedrove bazrisaTvis srulyofili, konkurentunariani produqcia SevqmnaT. saqarTvelos fermerTa asociacia, marTalia, didi xani ar aris, rac daarsda, magram misma damfuZnebelma, qalbatonma nino zambaxiZem ukve karga xania qalisTvis rTul da, TiTqos, uCveulo profesias, fermerobas mihyo xeli. igi dRes samcxe-javaxeTSi mecxoveleobis fermis, rZis gadammuSavebeli qarxnis, pirutyvis sakvebis mwarmoebeli qarxnis, vaSlis baRebis, saxnav-saTesi miwebis, Tevzsarewi meurneobis da xelovnuri tbis mepatronea, romelsac TviTon patronobs da uvlis. is, rasac ninom dRemde miaRwia, miTumetes im pirobebSi, roca sofelsa da soflis meurneobas aravin arad agdebda, ioli ar iyo. rTul pirobebs gauZlo, am xnis ganmavlobaSi, rogorc adgilobriv, aseve Tbilisidan Casul bevr msxvil Tu wvril mewarmesa da fermers xvdeboda, esaubreboda, xedavda, rom problemebi yvelas erTnairi hqonda: miwis gadasaxadi, irigacia, stiqiasTan brZolis samsaxuris gaumarTaoba Tu sxva. xedavda, rom saWiro iyo am problemebTan erToblivi SeWideba, Zalebisa da Zalisxmevis gaerTianeba, amitomac gadawyvita, Seeqmna organizacia, romelic politikisgan Sors iqneboda, magram fermerebis problemebs xelisuflebamde miitanda da maT am sirTuleebis gadalaxvaSi daexmareboda. ase Seiqmna fermerTa asociacia, romlis Tavmjdomare nino zambaxiZe gaxlavT. igi dRes Cveni stumaria. — nino, dRes saqarTveloSi bevri arasamTavrobo organizaciiaa, maT Soris iseTebic, romlebic agrarul sferoSi muSaoben, ra mizans isaxavs asociacia, vin arian Tqveni wevrebi, riT gansxvavdebiT sxvebisgan? — Cveni asociacia yvela kategoriis 700-mde fermers aerTianebs, eseni arian rogorc msxvili, aseve — wvrili fermerebi: mexileebi, mecxoveleebi, mebaReebi, mecitruseebi, mekartofileebi da sxvebi. organizaciis daarsebisTanave oTxi mimarTulebiT vmuSaobT, es aris: fermerebis advokatireba, iafi resursebis xelmisawvdomo- 8 axali agraruli saqarTvelo ba, ganaTleba da soflis meurneobis produqtebis gadammuSavebeli sruli sawarmoo jaWvis Seqmnis xelSewyoba. — iafi resursebis xelmisawvdomobis saqme Zalian rTuladaa, es ara marto sabanko seqtorisganaa gamowveuli, aramed TviT donorebTan urTierTobebidanac. SarSan, adgilze arsebuli resursebze dayrdnobiT, avad Tu kargad, 3600 soflis pasportizacia gavakeTeT, erTiani baza CamovayalibeT. Gvinda, SevqmnaT uwyveti sawarmoo jaWvi fermers, mwarmoebels, Sualedur rgols da myidvels Soris. gvsurs vicodeT, fer- — sakmaod Sromatevadi samuSaoa, rogor axerxebT, praqtikul femerobas saorganizacio saqmianobac SeuTavsoT? — marTalia, Zalian rTuli da mZime samuSaoa. roca mekiTxebian, Cemi TvalTaxedviT, ra dro sWirdeba soflis meurneobis ganviTarebas, vpasuxob, — 9 Tvidan 18 wlamde meTqi, anu 9 Tve Casaxvidan dabadebamde, 18 weli — ganviTarebas, rom damoukideblad iarsebos. es procesi Zalian nela midis, mZime reJimSi gviwevs muSaoba. iolia myidvelTan xelSekrulebis gaformeba, magram rTulia, roca ar ici, ras da ra raodenobis produqcias miawvdi. anu modis adamiani geubneba, rom unda esa Tu is produqti, Sen ki ver ukonkreteb, ra raodenobis produqciis miwodeba SegiZlia, ar ici rogori da ra raodenobis mosavali iqneba, winaswar ver gegmav, radgan amaSi uamravi faqtori giSlis xels. import-eqsportis dalageba ki ara, Cvens pirobebSi erTi dRis prognozis gakeTebas ver SeZleb. vfiqrob, am mxriv kooperirebis Sesaxeb kanonma bevri ram unda daareguliros da gaamartivos, samomavlo gegmebi gasaTvleli gaxados. — Tqveni asociacia Tu iRebs am kanonproeqtis SemuSavebaSi monawileobas, ra donezea kanonproeqti damuSavebuli? — kanonproeqti Cvenamde Zalian gvian movida. sul ramdenime dRis winaT saparlamento komitetidan gvTxoves, meore mosmenisTvis ივნისი, 2013 საქართ ველოს ფ საქართველოს ფერმერთა ერმერთ ა ას ასოციაცია ოცი აცია mogvawodeT Tqveni SeniSvnebio. ratom meore mosmenisTvis, roca SeiZleboda Tavidanve CarTuli vyofiliyaviT am kanonis SemuSavebaSi?! manamde me Zalian bevr organizacias Sevxvdi da davinteresdi Tu iRebdnen monawileobas, magram aravin yofila CarTuli. Tu fermerTa asociacia, mcire da saSualo biznesis ganviTarebis asociacia, saqarTvelos savaWro palata ar iRebs am kanonis SeqmnaSi monawileobas, aba vin qmnis am kanons, marto iuristebi da finansitebi?! mesmis, rom maT unda daadginon kanonebi, magram es Zalian specifiuri sferoa da aq momuSave adamianebis azric xom unda gaiTvaliswinon?! am kanonproeqtis irgvliv bevri SekiTxva Cndeba, da vfiqrob, iq momuSave adamians unda hkiTxon azri, gaiziaron maTi SeniSvnebi. iuristi da finansisti sxvagavarad uyurebs am sakiTxs, fermeri ki — sxvagvarad, imitom rom Tavad mwarmoebeli unda moergos am kanons da ara is iuristi an finansisti. me ukve gavugzavne Cveni asociaciis wevr fermerebs proeqti, rom TavianTi mosazrebebi da SeniSvnebi momawodon, Zalian bevri ram aris iq dasaxvewi, SevkribavT am informacias da gavugzavniT parlamanets. cota gviania, magram mainc win gadadgmuli nabijia da meore mosmenisTvis iqneb gaiTvaliswinon Cveni rekomendaciebi. am kanonma xeli unda Seuwyos bazebis Seqmnas, da meore-produqciis erTiani xarisxis miRebas, yvelaferi erToblivi iqneba da gvecodineba, ra raodenobis mosavali gvaqvs. qveyanaSi ar arsebobs warmoebuli produqciis aranairi statistikuri aRricxva da arc is, ama Tu im produqtze eqsport-importis wili ramdenia. survili maqvs kooperirebis iseTi kanoni SevqmnaT, romelic am problemebis daregulirebasi dagvexmareba. daaxloebiT, 300 000 laris aqtivi aqvs Cadebuli. es Cveulebrivi ambavia, magram arseboben msxvili fermerebi, romlebic ver axerxeben sesxis miRebas, radgan bankebi sakmaod mZime moTxovnebs uyeneben. maTic mesmis, banki iZleva sakuTar saxsrebs, da subsidias iRebs saxelmwifosgan, Tumca igi banks garantad ar udgeba. es sistema dasaxvewia. xom SeiZleba, sxvadasxva bankma erTi da igive teritoriaze erTi da igive warmoeba daafinansos, rogor gauZlebs amas bazari? vin akeTebs amis analizsa da koordinacias? Tu midis es informacia saministromde, maSin vin mijnavs, ra dafinansdes da ra ara? esec ar aris gamWvirvale da bolomde dalagebuli. amboben, 300 organizaciam Tu individualurma fermerma miiRo sesxi, ki batono, magram ratom ar xdeba amis gasajaroeba? me gavagzavne werili da moviTxove, momeciT informacia, vin aris es xalxi, gamWvirvale gaxdes es procesi. Tu mewarmem aiRo sesxi, ese igi qveyana viTardeba, amas mivesalmebiT, magram gviTxariT, vin aris es xalxi, xom ar SeiZleba mxolod cifrebiT laparaki?guSin soflis meurneobis marTvis saagentom mogvawoda informacia im mewarmeebis Tu fizikuri pirebis Sesaxeb vinc agro sesxi aiRo. es ar qmnis klimats agraruli saqtoris ganviTarebaSi. Rvinis warmoeba saqarTveloSi yovelTvis viTardeboda. Tu gvinda soflis meurneobis dargis aRorZineba, mcire da saSulo fermerebs unda davudgeT gverdiT, da ara mxolod 3 Tu 4 monstrze gavTvaloT programebi. — yvelaze mTavari problema, rac gamoikveTa fermerebTan urTierTobisas, ra aris? — pirveli aris is rom, maT ar aqvT iafi finansuri resursi. roca araferi keTdeboda, moTxovnac ar iyo, rogorc ki pirveli nabiji gadaidga, moTxovna da molodini imxela gaCnda, rom procesebi umarTavi gaxda. igive iTqmis am sasoflo-sameurneo baraTebis sistemasTan dakavSirebiT. qveyanas ar hyofnis sasoflo-sameurneo meqanizacia! dapirebiT ki gvpirdebodnen, rom yvelaferi unda daxnuliyo. ki batono, raRac farTobebi daixna, magram ar Catarebula niadagis analizi, im adamianma ki, visac baraTi hqonda da naxevari heqtari qva-RorRiani farTobi moxna, es meqanizacia mTlianad mwyobridan gamoiyvana. dRes rom mixvideT meqanizaciis centrebSi traqtorebis umetesoba gafuWebulia. da meorec — 900 erTeuli traqtori 9 regionisTvis, Zalian cotaa. xalxs rigSi dgoma mouwiaT da Sesabamisad agrovadebmac gadaiwia, axla roca ukve ivnisSi mosavlis aReba unda daiwyos, xalxs farTobebi daxnulic ar aqvs. rogorc ki es baraTebisa da iafi sesxebis programa daiwyo, maSinve vTqvi, soflis meurneoba damokidebulia klimatze, gvalvaSi vloculobT rom wvima movides da wvimaSi — piriqiT. amitom es daxnul daTesil farTobebze gaweuli amxela Sroma wyalSi rom — nino, rogor afasebT iafi sesxis programas, Cans xelSesaxebi Sedegi? asociacia Tu exmareba Tqvens fermerebs iafi sesxis aRebaSi? — Cveni asociaciis wevri fermerebidan, jerjerobiT, mxolod erTma miiRo 60 000 laris odenobis sesxi, ris uzrunvelyofaSic, ივნისი, 2013 axali agraruli saqarTvelo 9 საქა რთ ველ ოს ფ საქართველოს ფერმერთა ერ მერ თა ა ასოციაცია სოციაცია ar Cayriliyo, aucilebeli iyo sarwyavi sistemebis mowesrigeba, setyvis sawinaagmdego RonisZiebebis gatareba... — ramdenadac vici, setyvis sawinaagmdego danadgarebis dayenebas mTavroba gegmavda... — qveyanaSi zogadad soflis meurneobis ganviTarebis strategia, kvleva, baza, dargebs Soris koordinacia ar arsebobs. samcxe javaxeTSi irigaciaze 19 milionia daxarjuli da sairigacio sistemebi ar arsebobs. yvela mosul xelisufals ganviTarebis Tavisi gegma gaaCnia, Sesabamisad fermeric am qartexilSi imis mixedviT lavirebs, ra moswons mTavrobas. da marto fermeri ki ara, donori, ucxouri organizacia da kidev sxva bevri. Cven yvela erTpirovnul gadawyvetilebaze varT damokidebuli, erT gundze, romelic mudmivad icvleba da Sesabamisad araferic ar keTdeba. qveyanaSi yvelaze didi problema saqmisadmi sistemuri midgomis arqonaa. — nino, fermeris konkretuli problemis gadaWras rogor axerxebT? — vaxerxeb imdenad, rom dRes am xelisuflebasTan problemebze saubari gaxsnilad SeiZleba, meorea ukve ramdenad swrafad gvardeba esa Tu is problema. Tumca, dRes ukmayofilo namdvilad ar varT. roca fermers rame uWirs, saministrosTan Sexvedris problema ar gvaqvs, avad Tu kargad maTTan amis koordinacias vaxerxebT. Zalian gviWirs miwis ijariT aRebis sakiTxTan dakavSirebuli problemis mogvareba, sanam qveyana raime strategias ar dadebs, es procesi SeCerebulia. — Tqveni dakvirvebiT, romelia ufro prioritetuli dargi? saxelmwifos aqvs am mimarTebiT Camoyalibebuli pozicia? — Zalian aqtualuria mecxoveleoba. undaT, prioritetuli gaxadon mefrinveleoba, mebocvreoba, mebostneoba. Rvino da Txili Zalian aqtualuria da viTardeba. marcvleul kulturebze didi moTxovnaa, rom sakvebi baza Seiqmnas da mecxoveleoba ganviTardes. — rogor muSaobs Tanamedrove fermeri, ramdenad xelmisawvdomia maTTvis saWiro uaxlesi informa- cia, rogor xdeba fermerebs Soris koordinacia? — es asociaciis erT erTi mimarTulebaa. Cven gvsurs, yvela regionSi Seiqmnas asociaciebi, rolebic daexmarebian fermerebs ganaTlebis miRebaSi, axali informaciis miwodebaSi. Cven ukve gvaqvs molaparakebebi iusaidTan da evrokavSirTan, romlebic donorebis mxardaWeriT treiningebs Caatareben. vfiqrobT, yvela regionSi gakeTdes Tanamedrove teqnologiebiT aRWurvili sademonstracio nakveTebi. Zalian Znelia fermeri daajero ararsebul kvlevaSi. mogexsenebaT, qveyanas kadrebisa da resursebis didi deficiti aqvs da donorebis mxardaWeriT Cven namdvilad gavakeTebT am sademonstracio nakveTebs, sadac warmodgenili iqneba Tanamedrove teqnologiebi. am procesSi studentebsac CavrTavT, raTa procesi ufro dinamiuri da praqtikuli gaxdes. es sakmaod Sromatevadi samuSaoa, magram gasakeTebelia da amas did yuradRebas vuTmobT. esaubra mariam lebaniZe ევ რიკა! ევრიკა! universaluri wylis tumbo ,,ireksoni~ aseTi ram gvqondes da ar viyenebdeT, dauSvebelia! globaluri daTbobis fonze, dedamiwaze, ganskuTrebiT samxreTis regionebSi soflis meurneoba TiTqmis mTlianad sarwyav wyalzea damokidebuli. am problemis winaSe dgas saqarTveloc, romlis sasoflo-sameurneo savargulebis didi nawili sarwyavi wylis gareSe mosavals ver iZleva. amis dasturia is, rom bolo aTwleulebis ganmavlobaSi sarwyavi sistemebis moSlis gamo aRmosavleT saqarTveloSi aTasobiT heqtari savarguli gaudabnovda da gamouyenebeli gaxda. saqarTveloSi wlebis ganmavlobaSi meqanikuri wesiT stacionaluri Tu gadasatani satumbi sadgurebis meSveobiT aTasobiT heqtarze meti farTobi irwyveboda. dRes amis mesamedic ar irwyveba. amitom, vfiqrob, am viTarebaSi, roca saqarTvelos soflis meurneoba savargulebis gasarwyavianobis mwvave problemis winaSe dgas, uaRresad aqtualuria qarTveli specialistebis mier Seqmnili axali hidravlikuri tumbo „ireksoni”, romelic, rogorc avtori, ioseb narCemaSvili gvixsnis, dRemde cnobil yvela saxis tumboebisagan Zireulad gansxvavdeba da Zalian efeqtiania. 10 axali agraruli saqarTvelo ივნისი, 2013 ევრიკა! — tumbos mTavari upiratesoba sxva, nebismieri saxis tumboebTan SedarebiT gaxlavT is, rom mas, imisTvis rom imuSaos da sasurveli raodenobis wyali metad did simaRleze atumbos, aranairi damatebiTi energia ar sWirdeba. baton ioseb narCemaSvilis ganmartebiT — tumboSi wylis nawili energiad gardaiqmneba da igi wylis amotumbvas avtomaturad iwyebs, im moculobiT da simZlavriT, rogori moTxovnac momxmarebels aqvs. „ireksonis” damontaJeba pirdapir mdinareze (mdinaris mdebareobidan gamomdinare) yovelgvari hidravlikuri nagebobebis mowyobis gareSec SeiZleba. — batono ioseb, ra principiT muSaobs Tqveni tumboebi? — wylis tumbo „ireksoni” dReisaTvis cnobil yvela tumboebs Soris umartivesi, ekologiuri, ekonomiuri da naklebad Sromatevadia. masSi ar gamoiyeneba ZviradRirebuli cveTagamZle feradi liTonebi, mas SeuZlia imuSaos dRe da Rame, zamTar — zafxul, ar abinZurebs garemos. 2010 wels sxvadasxva diametris mkvebavi miliT ramdenime saxeobis wylis tumbo „ireksoni“ gamocada. aRniSnuli tumbo damzadebulia hidravlikuri taranis meTodze, magram igi arsebuli hidravlikuri taranis nairsaxeobebisgan rac dRes praqtikaSi arsebobs, rogorc warmadobiT, ase teqnikuri aRWurvilobiT, Zireulad gansxvavdeba. tumbos warmadoba ZiriTadad damokidebulia mkvebavi milis diametrze (d), dawnevaze (h) da wylis awevis simaRleze (H). aqedan gamomdinare xelsayreli pirobebis dros tumbos warmadoba iqneba: saderivacio milis diametri maqsimaluri minimaluri d = 100 mm. 1,5-dan 3l-mde/wm. 3l-mde wm. 0,07-dan 0,14l/wm. 0,14l wm. d = 200 mm. 5-dan 10l-mde/wm. 10l-mde wm. 0,2-dan 0,4l/wm. 0,4l wm. d = 300 mm. 11-dan 22l-mde/wm. 22l-mde wm. 0,6-dan 1,2l/wm. 1,2l wm. d = 400 mm. 20-dan 40l-mde/wm. 40l-mde wm. 0,8-dan 1,6l/wm. 1,6l wm. d = 500 mm. 31-dan 62l-mde/wm. 62l-mde wm. 1,5-dan 3l/wm. 3l wm. Cvens xelT arsebuli informaciiT hidravlikuri taranis nairsaxeobebis maqsimaluri warmadoba wamSi 1 litrs ar aRemateba. teqnikuri aRWurvilobis mixedviT Tu vimsjelebT, taranis sarqvelebi ZiriTadad ZviradRirebuli swrafadcveTadi feradi liTonebiT mzaddeba. taranze misawodebeli wyali unda gatardes specialurad mowyobil saleqarebSi, vinaidan mcire nawilakebis moxvedrac ki sarqvelebSi taranis moqmedebas aCerebs. tumbo „ireksons“ ar sWirdeba araviTari ZviradRirebuli cveTadi feradi liTonebi, mas SeuZlia miiRos da gaataros Zalze mRvrie wyali, magaliTad iseTi rogoric wyaldidobebis dros mdinareebSi warmoiqmneba. eqsploataciis dros tumbos ar sWirdeba specialurad momzadebuli momsaxuივნისი, 2013 r per p rs n li, ara r na n iri r saw s wvav-sa s po p xi x ma m sa s lebi. b re sona normaluri eqsploataciis pirobebSi mas SeuZlia Seusveneblad imuSaos. 2010 wlidan dRemde 100; 200 da 300 mm. diametris mkvebavmiliani tumboebi, romlebSic sxvadasxva dawnevaze (qanobze) 0,45; 2,0 da 5,5 metrze gamoicada, sadac wylis awevis simaRle — 7,5; 18 da 40 metri iyo, tumboebma Seuferxeblad imuSava da dakisrebul amocanas warmatebiT gaarTva Tavi. — interesdebian fermerebi, soflis meurneobis saministro, Zviri jdeba maTi damzadeba da montaJi? — 2010 wlis maisSi sagarejos raionis sofel saakaZeSi saCveneblad erTi tumbo davamontaJeT, romlis mkvebavi milis diametri 100mm-ia. tumbos dasamzadeblad da dasamontaJeblad gamoviyeneT: erTi 40 m. sigrZis 250 mm-iani diametris liTonis mili (doneTa sxvaobis, dawnevis, Sesaqmnelad. amisTvis SeiZleba gamoviyenoT nebismieri masaliT damzadebuli mili an sulac gavWraT arxi), 2,5 m. simaRlis 500 mm-iani diametris liTonis vertikaluri mili, (SesaZlebelia gamoviyenoT aseTive an didi diametris sxva masaliT damzadebuli WurWeli), 22 m. sigrZis 100 mm-iani diametris liTonis horizontaluri mili (tumbos mkvebavi mili; samontaJo samuSaoebze dakavebuli iyo erTi amwe da 6 kaci inJinris CaTvliT; amasTan erTad winaswar Catarda kvleviTi (sainJinro-geodezia) da saproeqto samuSaoebi. mTlianad tumbos dasaproeqteblad, dasamzadeblad da dasamontaJeblad gaweulma xarjTaRricxvam daaxloebiT 5800 lari Seadgina. am tumbos sxvadasxva simaRleze dRe-RameSi saSualod 130 tona (kuburi metri) wylis miewodeba SeuZlia. axali agraruli saqarTvelo 11 ევ რიკ ა! ევრიკა! ba. am tumbos mier Semdgom aTi wlis ganmavlobaSi miwodebuli wylis Rirebuleba nulis toli gaxdeba. danadgaris eqspluataciis vada 20 wels aRemateba. qvemoT warmogidgenT sxvadasxva simZlavris tumbo „iriksonis“ damzadebis xarjTaRricxvas, raSic Sedis: TviT tumbos fasi, tumbos damontaJebisaTvis adgil-mdebareobis SerCevis, doneTa sxvaobis (qanobis) da wylis awevis simaRlis dadgenis mizniT teritoriis nivelirebis, xelSekrulebiT gaTvaliswinebuli sagarantio periodSi (saWiroebis SemTxvevaSi) momsaxurebisa da konsultaciebis Rirebuleba. Tu gaviTvalis sw winebT n b imas, m s rom r m tum mb bos s dRe da Rame, zamTar-zafxul gauCereblad, damatebiTi momsaxurebis gareSe SeuZlia muSaoba, TveSi 3900 tona wylis amotumbva SeuZlia. erTi heqtris mosarwyavad (miSvebiT) normiT 800t. wyalia gaTvaliswinebuli. e.i am erT patara tumbos TveSi 5 anu yovel 6 dReSi 1 heqtris morwyva SeuZlia (1 ha-s mosarwyavad normiT gaTvaliswinebulia 10 — 20 dRe), es saukeTeso maCvenebelia! morwyvis sezonze anu 4 TveSi Sesabamisad momxmarebels miewoda 15600t. wyali. Tu danarCen dros gamoviyenebT, anu tumbo imuSavebs dRe da Rame, zamTar-zafxul, maSin weliwadSi igi 1,5 heqtar teritorias — 2 metri siRrmis xelovnur tbas Seavsebs. xelovnuri tba ki sarwyavi wylis rezervuaris garda Tevzis mosaSenebladac gamoiyeneba, rac fermerisTvis damatebiTi Semosavlis wyaro gaxdeba. sofel saakaZeSi damontaJebulma tumbom 2010-da 2012 wlebSi fermas, 140 000 tona wyali miewoda. 1 tona miwodebuli wylis Rirebulebam — 5800 : 140 000 = 0.04 lari (4 TeTri) Seadgina. saremonto-saeqspluatacio xarji weliwadSi 200 lars ar aRemate- 100 mm mkvebavi miliT 1900-0 lari 200 mm mkvebavi miliT 2600-0 lari 300 mm mkvebavi miliT 3600-0 lari SeniSvna: tumbos RirebulebaSi ar Sedis mkvebavi milis Rirebuleba, radgan mkvebavi milis sigrZe damokidebulia dawnevaze (qanobis sidideze). aqedan gamomdinare milis Rirebulebac damokidebulia mis sigrZeze. 400 da 500 mm. mkvebavi miliT tumboebis damzadeba moxdeba Tu damkveTi moiTxovs anu, Tu didi raodenobis wyalia saWiro. batoni ioseb narCemaSvili saintereso biografiis kacia. bevrjer gacruebia imedi. meti raRa unda daemarTos adamians, afxazeTSi sakuTari saxl-kari daatovebines da iZulebuli gaxades Tavidan daewyo cxovreba. ar gatyda. gatyda ki arada da sakuTar qveyanaze zrunva ar Seuwyvetia. is rac batonma ioseb narCemaSvilma Seqmna, qveynis monapovaria. vuyureb da aRfrTovanebas ver vmalav. rogor SeiZleba es ar gamoiyenos qveyanam. saqarTvelos soflis meurneobis saministro dRes uamrav fuls xarjavs sarwyavi arxebis aRdgenaze, rac udavod misasalmebelia, magram es saqme rom uyuradRebodaa, dasanania. batoni ioseb narCemaSvili ai, ukve ramdeni weliwadia yru kedels awydeba. arada, marTlac gaugebaria, roca eleqtroenergia, sawvavi ase Zviri Rirs, ranairad SeiZleba ar gamoiyeno danadgari, romelic, faqtobrivad, ufasod muSaobs da Zvirfas produqcias (sarwyav wyals) muqTad gaZlevs?! vfiqrob, am TemiT soflis meurneobis saministro unda dainteresdes, Caataros eqspertiza da Tu Cven marTlebi varT da ,iriksoni“ marTlac aseTi universaluri mowyobilobaa, mis danergvas xeli Seuwyos. PS. TqvenTvis ki vinc dainteresdiT am siaxliT, aqve gTavazobT baton ioseb narCemaSvilis telefons, daukavSirdiT, merwmuneT, sarwyavi wylis problema Tqven aRarasodes SegeqmnebaT! ilia malaciZe gancxadeba saswrafod iyideba 30 Zroxaze gaTvlili mecxoveleobis ferma xaSuris raionis sofel oZisSi, suramidan 5 kilometrSi, saerTo farTi 1600 kv. m. da Senoba- nageboba - 280 kv. m. fasi 25000 $.. tel. 593100073. 12 axali agraruli saqarTvelo ივნისი, 2013 ყველა სიახლე vaSlis baRisaTvis niadagis momzadeba vaSlis baRis momavali mosavlianoba damo kidebu lia ad gilis SerCevaze, niadagis tipze, da nia da gis mom zadebaze vaSlis xis Camoyalibebamde. ni a dagis saTanadod momzadeba Zalian mniSvnelovania, vinaidan gavlenas axdens xis zrda sa da siZliereze baRis mTeli arsebobis manZil ze. nia da gis saTanadod momzadebas araerTi dadebiTi Se degi aqvs, maT Soris: fesvis ukeT ganviTa reba, ni a dagis drenirebis gaumjobeseba da wylis dagubebis Sem cireba, wylis SeRwevis gaumjo beseba, ni a dagSi ar sebuli sakvebi nivTierebebis ukeTesad gamo yeneba, daavadebebisadmi ufro ma Ra li mdgrado ba, xilis ufro didi zoma, gazrdili mosav liano ba da gazrdili ekonomiku ri gamoyenebis xangZ livo ba. axali vaSlis baRebi ar unda gaSendes niadagze, sadac ukanaskneli 3 wlis ganmavlobaSi vaSlis baRi iyo gaSenebuli. vaSlis xeebis xelaxla dargvam iseT adgilas, sadac cota xnis win izrdeboda vaSlis xeebi SeiZleba gamoiwvios susti zrda vaSlis xelaxla dargvasTan dakavSirebuli daavadebis gamo. vaSlis xelaxla dargvasTan dakavSirebuli daavadeba ukavSirdeba baRis niadagebSi nematodebis da sxva mikroorganizmebis dagrovebas, romlebis mimarT Camoyalibebuli xeebi SeiZleba mdgradi ar aRmoCndnen da axlad dargul xeebs ki SesaZloa problemebi Seuqmnas. niadagis struqtura vaSli yvelaze ukeT saSualo struqturis teqsturis lamian Tixnar niadagebze izrdeba. Tumca, saTanado drenirebis pirobebSi, man SeiZleba mZime struqturis Tixovan niadagebze ufro kargad ixaros. msubuq qviSian niadagebs, rogorc wesi, axasiaTebT wylis da sakvebi nivTierebebis nakleboba, rac amcirebs xis siZlieres. qviani niadagebi abrkolebs fesvis gadgmas da xeebi cudad magrdeba. rogorc wesi, qviSian an qvian niadagebze saWiroa sarebiT an sxva saSualebiT gamagreba. an adreul Semodgomaze, momaval wels xeebis dasargavad mosamzadeblad. sarevelebis winaaRmdeg brZola baRis gasaSenebeli adgilidan xeebis dargvamde unda moaciloT yvela sarevela, gansakuTrebiT mravalwlovani balaxebi. es SeiZleba ganxorcieldes kultivaciiT, xeliT mocilebiT, an saTanado herbicidebis gamoyenebiT. niadagis siRrme miuxedavad imisa, rom vaSlis xeebis fesvebis umravlesoba niadagis zeda 60sm-sSi eqceva, xis damagrebis da tenis SewovisTvis sasargeblo ufro Rrma damuSaveba, romlebic iZleva fesvebis 1,2 metramde formirebis SesaZleblobas. vaSlisTvis saukeTeso niadagia kargi drenirebis sistemis mqone Tixiani niadagi, romlis siRrme sul mcire 90-idan 120 sm-mde unda iyos . niadagis drenirebis sistemis gaumjobeseba niadagis saTanado drenirebis sistema SeiZleba vaSlis baRis xangrZlivobis ganmapirobebeli erTerTi yvelaze mniSvnelovani faqtoria. drenirebis cudi sistemis mqone niadagebSi dargul xeebs fesvebi mxolod niadagis zedapirul SreSi aqvT. dasustebuli, zedapirul fesvTa sistemis mqone xeebi ara myaria da ufro aramdgradia gvalvis da fesvebis daavadebebisadmi. xeebis dargvamde momavali baRis teritoraze unda amoiRoT sacdeli ormoebi, raTa dadgindes qveniadagSi drenirebis pirobebi. vaSlis xeebi ar unda dairgas iseT adgilas, sadac Zlieri wvimis Semdeg wyali erT saaTze meti xnis ganmavlobaSi gubdeba. amas garda, Tu gazafxulze wyali gubdeba niadagis zedapiris 1 metris siRrmeze ramdenime kviris gan- nakveTis momzadeba dargvamde vaSlis baRis gasaSeneblad adgili unda SeirCes wina wels. adgilis mosamzadeblad da kultivaciisTvis aucilebeli yvela meTodis ganxorcielebas, niadagis analizis safuZvelze, saTanado dro sWirdeba. miwis momzadebis saTanado meTodebi moicavs niadagis dawretis sistemis gaumjobesebas, pH-is donis Secvlas, niadagSi sakvebi nivTierebebis da organuli nivTierebebis damatebas, da mravalwlovani sarevelebis winaaRmdeg brZolas. saWiroa wina mosavlis Sedegad darCenili yvela narCenis gatana. niadagi unda moixnas da damuSavdes gvian zafxulSi ივნისი, 2013 axali agraruli saqarTvelo 13 ყველა სიახლე organuli nivTierebebis damateba m loba mav b Si, S sa s vara r udod, ase s Ti nak n veTi ar r gamod m geba b vaSlis baRisTvis. niadagis simkvrivis Semcireba niadagis simkvrive abrkolebs xis fesvTa sistemis zrdas, Sesabamisad, xis mier wylis da niadagSi arsebuli sakvebi nivTierebebis Sewovis unars. Tu vaSlis baRisTvis gansazRvruli teritoriis niadagSi aris wyalSeuRwevi Sre, maSin mniSvnelovania vaSlis xeebis dargvis wina wels gvian zafxulSi an Semodgomaze Catardes zeda Sris gaRrmaveba. vaSlis xeebi ar unda dairgas iseT niadagze, romelsac cudi drenirebis sistemis mqone Tixnari Sre aqvs. zeda Sris gaRrmaveba sruldeba safxvierebliT („CizeliT“), an saxnisiT ori mimarTulebiT damuSavebiT, nakveTze arsebuli ortStainis dasaSlelad. instrumentis sigrZe unda iyos sakmarisad Rrma imisTvis, rom SeaRwios ortStainis SreSi. Cveulebriv, safxviereblebis SeRwevis siRrme sul mcire 60 sm-ia. wylis Sekavebis unari wylis kargad Sekavebis unaris mqone niadagSi teni da wylis maragi SenarCundeba, romlebiTac vaSlis xe mSral periodSi isazrdoebs. sazogadod, rac ufro wvrilia niadagis struqtura miT ufro didi iqneba misi wylis Sekavebis unari. mZime Tixian niadags SeuZlia sakuTari wonis 30-idan 35%-mde wylis saxiT Sekaveba, msxvil qviSovan niadagSi ki wylis wona SeiZleba wonis 10%-s ar aRematebodes. wylis moculoba, romelic niadags SeuZlia Seikavos, cnobilia rogorc nakveTis wylis Sekavebis unariT. nakveTis wylis Sekavebis unaris mniSvnelovnad Secvla kultivaciis romelime xerxiT SeuZlebelia, Tumca organuli nivTierebebis damateba odnav zrdis niadagis wylis Sekavebis unars. zafxulis cxel periodSi damwifebuli vaSlis baRi TveSi iyenebs sul mcire 200 sm. wyals. iseT adgilebSi, sadac SezRudulia sairigacio wyali, Tu niadags SeuZlia 240 sm. wylis Sekaveba, xeebi morwyvis gareSe 4-idan 5 kviramde gaZleben. 14 axali agraruli saqarTvelo xis saukeTesod zrdisTvis vaSlis baRis niadagi mdidari unda iyos organuli nivTierebebiT. saukeTeso SemTxvevaSi niadagi unda Seicavdes, daaxloebiT, 3%±1% organul nivTierebebs. organuli nivTierebebis Semcvelobis maRali donis SenarCunebis mniSvnelobis ugulebelyofa ar SeiZleba. niadagSi arsebuli organuli nivTierebebi aumjobeseben niadagis struqturas, zrdian sakvebi nivTierebebis Semcvelobas, da xels uwyoben mineralebis gamotutvisgan dacvas. organuli nivTierebeis arseboba aseve aumjobesebs niadagis wylis Sekavebis unars. saTanado organuli nivTierebebi moicavs nakelTan Sereul Calas, niadagSi gareul safar kulturebs, anu komposts. msxvili teqsturiani kompostis an nakelis moyra ufro iolia, Tu gacriT, an orkapiT an bariT dafxvniT da moayriT. niadagis mier garkveuli sakvebi nivTierebebis SenarCunebis unari dakavSirebulia organuli nivTierebebis SemcvelobasTan. kaTionebis mimocvlis unari (CEC), anu niadagis mier kaTionebis (dadebiTad damuxtuli nawilakebi) SenarCunebis unari Zlier aris damokidebuli organuli nivTierebis moculobaze, aseve niadagis nawilakebis zomaze. organuli nivTiereba, Tixis nawilakebTan erTad Seicavs ZiriTadad uaryofiTad damuxtul nawilakebs, romlebic izidavs kaTionebs. dadebiTad damuxtuli nawilakebis Semcveli sakvebi nivTierebebi, rogoricaa amoniumis azoti (NH4-N), kaliumi (K), kalciumi (Ca), da magniumi (Mg) ewebebian uaryofiTad damuxtul niadagis nawilakebs. am movlenas kaTionebis mimocvlas uwodeben, ris Sedegadac niadagi mcenareTa sakvebi nivTierebebis rezervuari xdeba. xis dargvamde organuli nivTierebebis dabali Semcvelobis mqone niadags heqtarze 30-idan 50 tonamde organuli nivTiereba (gamomwvari nakeli, komposti) unda daematos. organuli nivTierebebi unda gaiSalos mTel baRSi, raTa niadagebis wylis Sekavebis unari da gaumjobesdes niadagis struqtura, drenirebis sistema, da niadagis aeracia ga- ივნისი, 2013 ყველა სიახლე Sedegebs viRebT feris indikatorebis da lakmusis qaRaldis meTodebis gamoyenebis SemTxvevaSi, Tumca niadagis pH-is donis miaxloebiT gansazRvrisTvis am ukanaskneli meTodebis gamoyenebac SeiZleba. niadagis pH-is gansazRvrisTvis 1 wili niadagi unda Seerios 1 wil gamoxdil/deionizebul wyalTan, romlis pH neitraluria — 7. niadagi: wyalxsnari unda SeinjRres daaxloebiT 1 wuTis ganmavlobaSi, Semdeg daidgas dasaleqad sul mcire 30 wuTiT, narevSi pH-is eleqtrodis moTavsebamde. narevis pH-is maCvenebeli niadagis pH-ia. niadagis pH-is -is Secvla izar z rdos. s n niadagSi S ar rs sebu b li mik m ro r or rganiz n zm mebis b s mier organuli nivTierebis daSlisTvis saWiro iqneba damatebiTi azoti, Tu organuli nivTierebebis wyaro ar aris parkosani mcenare. gamoumwvari nakelis gamoyenebis SemTxvevaSi is unda daiyaros Semodgomaze, gazafxulze dargvamde. gamomwvari nakelis moyra nebismier dros SeiZleba. saukeTeso SemTxvevaSi organuli nivTiereba msubuqad unda gaerios niadagSi da vaSlis Zirs pirdapir ar unda exebodes. SesaZlebelia niadagis pH-is gazrda kirqvis damatebiT, an Semcireba — elementaruli gogirdis damatebiT. aRniSnuli nivTierebebis damateba xeebis Cargvamde sul mcire ramdenime Tvis ganmavlobaSi unda warimarTos. niadagis pH niadagis pH-s mniSvnelovan gavlenas axdens fesvebisTvis sakvebi nivTierebebis miwodebaze, aseve, vaSlis xis siZliereze. vaSlis xisTvis optimaluri pH-ia 6.5±0.5 mTliani fesvTa zonisTvis. niadagis am pH-is zRvrebidan mniSvnelovani gadaxra uaryofiTad aisaxeba xis siZliereze, vinaidan im formiT xes naklebi sakvebi nivTierebebi miewodeba, romliTac fesvTa sistemas SeuZlia Sewova. niadagis optimaluri pH Seqmnis garemos, romelSic SesaZlebeli iqneba vaSlis fesvTa sistemis mier arsebuli mineralebis saTanadod Sewova. vaSlis baRisTvis gansazRvrul teritoriaze unda Semowmdes niadagSi pH-is done ramdenime adgilas, xeebis dargvamde. nimuSebi unda aiRoT tipiuri zeda Sridan (zeda 20sm) da qveSridan (30-60sm siRrme). Tu pH-is done zeda SreSi an qveSreebSi 6.0-ze naklebia an 7.0-ze maRalia, analizis Sedegebis Sesabamisad niadagis pH-is Sesacvlelad saWiroa wvrilad damsxrveuli kirqvis (CaCO3) an elementaruli gogordis (S) damateba. niadagis pH-is Sesworeba sakvebi nivTierebis marTvis erT-erTi yvelaze efeqturi meTodia vaSlis baRis nayofierebis gaumjobesebisTvis. niadagis pH-is Sesworeba unda Catardes dargvamde. nergebis Cargvis Semdeg niadagis pH-is Secvla Zalian rTulia. niadagis pH-is -is gansazRvra niadagis pH-is gansazRvra martivia portatiuli pH-is sazomiT, romelsac aqvs eleqtrodi, romelic specialurad aris SemuSavebuli wyalbadis ionebis koncentraciis gasazomad. nakleb zust ივნისი, 2013 axali agraruli saqarTvelo 15 ყველა სიახლე ni adagis pH-is donis SecvlisTvis saWiro kirq vis an go gir dis raodenoba ganisazRvreba imiT, Tu ram denad wvrilmarcvlovania niadagi, da rogoria niadagis bu feruli unari. marcvle bis maRa li rao deno ba (60-100) mianiSnebs, rom sa Wiroa wvrilad dam sx vreu li kirqva an gogirdi, ro melic swrafad Seva reaqciaSi da Secvlis ni a da gis pH-s. niadagis buferuli unari — esaa CEC-is da ni a dagSi ar sebuli organu li nivTierebebis mocu lo bis fun qcia. CEC ganisazRvreba ni a dagSi Ti xis Sem c velo biT da Tixis tipiT. Tixis ma Rali Sem c velo bis mqone niadagebi, gansakuT rebiT Se kum S va-gaber vis unaris mqone niadags, eqneba uf ro maRali buferuli unari, iseT niada gebTan Se darebiT, rom lebSic Tixis Semcveloba da balia. organuli nivTierebebiT mdidari niadagebis bu feruli unari ufro maRali iqneba orga nuli niv Tierebebis dabali Semcvelobis mqone nia dageb Tan SedarebiT. pH-is donis erTidaigive cvlile bis misaRwevad maRali bu feruli unaris mqo ne ni a dagebSi saWiroa ufro meti kirqvis an go girdis damateba, vidre SedarebiT dabali buferuli una ris mqo ne niadagebSi. saqarTveloSi zogierT niadagSi tutovani pH-ia da mniSvnelovnad aRemateba vaSlis mosayvanad rekomendebul optimalur pH-s. pH-is donis optimalur zRvrebamde Sesamcireblad dargvamde ramdenime TviT adre niadagis zeda Sreze, sul mcire 20 sm-is siRrmeze, unda daiyaros wvrilmarcvlovani gogirdi. niadagis modifikacia dargvamde gacilebiT iolia vidre dargvis Semdeg niadagis pH-is Secvla. niadagis zedapirze gogirdis granulebis moyriT Semcirebs niadagis mxolod zeda ramdenime sm-is pH done. Tumca, droTa ganmavlobaSi pH-is Semcireba etapobrivad daiwyeba niadagis qveSreebSic. qvemoT mocemul cxrilSi naCvenebia wvrilmarcvlovani gogirdis raodenoba, romelic aucilebelia sxvadasxva teqsturis niadagis pH-is 6.5-mde Sesamcireblad. gogirdis raodenoba (metruli tona erT heqtarze) niadagis teqstura qviSa qviSnari cximovani Tixa lamovani Tixa cximovani Tixnari pH 8.5 - 6.5 2.9 2.3 2.0 1.6 1.2 pH 7.5 - 6.5 2.2 1.8 1.4 1.1 0.7 saqarTveloSi mJaviani niadagebis SemTxvevaSi, romelTa pH 6.0-ze dabalia, aucilebeli iqneba niadagis pH-is gazrda 6.5 ±0-mde, 0.5-iT fesvTa zonaSi, vaSlis xis optimaluri zrdisTvis. es miiRweva baRSi, dasargav teritoriaze xeebis dargvamde sul mcire ramdenime TviT adre kiris (CaCO3), dolomitiani kirqvis [CaMg(CO3)2], an Camqrali kiris (CaOH2) SetaniT. dasamatebeli kirqvis raodenoba damokidebulia niadagis pH-ze, CEC-sa, da organu- 16 axali agraruli saqarTvelo li nivTierebis %-ze. qvemoT mocemul cxrilSi naCvenebia wvrilmarcvlovani kirqvis saWiro raodenoba sxvadasxva teqsturis niadagebis pH-is 6.5-mde gasazrdelad. kirqva (metruli tona erT heqtarze) niadagis teqstura qviSa qviSnari cximovani Tixa lamovani Tixa cximovani Tixnari pH 4.5 - 6.5 2.8 5.3 7.5 8.7 10.5 pH 5.5 - 6.5 1.5 3.3 4.3 5.0 5.7 niadagis nayofiereba vaSlis xis Camoyalibebamde dasamatebeli calkeuli sakvebi elementebis konkretuli raodenobebi unda ganisazRvros niadagis analizis Sedegebis safuZvelze. Tu niadagis analizis Sedegad gamovlinda garkveuli elementebis nakleboba, xis Camoyalibebamde saWiroa niadagSi am sakvebi nivTierebebis damateba da Sereva. vaSlis baRis niadagis nayofiereba saSualo zRvrebSi unda iyos. dabalnayofieri niadagebis SemTxvevaSi Semcirdeba xis siZliere da mosavlianoba. metismetd noyieri niadagebis SemTxvevaSi ki moxdeba Warbi mcenareulobis zrda. sakvebi nivTierebebis arseboba niadagis pH-Tan -Tan kavSirSi sakveb elementebs, romlebic didi raodenobiT esaWiroebaT mcenareebs uwodeben makroelementebs, romlebic moicavs azots (N), fosfors (P), kaliums (K), kalciums (Ca), magniums (Mg), da gogirds (S). mcire raodenobiT saWiro sakveb elementebs uwodeben mikroelementebs, romelTa Sorisaa rkina (Fe), manganumi (Mn), bori (Bo), cinki (Zn), spilenZi (Cu) da molibdeni (Mo). mikroelementebis da makroelementebis arsebobaze gavlenas axdens niadagis pH. rodesac niadagi susti an saSualo tutovania, (pH 7.5-8.5) izrdeba makroelementebis SeTvisebis unari (garda fosforisa) da mcirdeba molibdenis done. P, Fe, Mn, Zn, B, da Cu SeTviseba, rac uaryofiTad aisaxeba xis zrdaze. mJa vian nia da gebSi mikro elementebis SeT vi sebis una ri iz r deba, gar da Mo da Bo-isa. P-s opti maluri mo culo bisTvis (fesvebis mier Sesa wo vad) ni ada gis pH unda iyos 6,0-7,0-is far glebSi. Tu ni adagis pH do ne 6,0-ze naklebia P war moqmnis uxs nar na er Tebs rkiniT da aluminiT. Tu pH 7,5-ze maRalia fosfo ri war moqmnis uxsnar na er Tebs kalciumiT. sazogadod, sakvebi nivTierebebis deficitis Tavidan acileba SesaZlebelia niadagis pH-is 6,0-idan 7,0-mde pirobebSi, im SemTxvevaSi, Tu niadagis mineralebi da organuli nivTierebebi Seicavs aucilebel sakveb nivTierebebs. ივნისი, 2013 niadagis marilianoba gajerebuli niadagidan aRebul wyalSi marilis koncentraciiT (ewodeba najeri eqstraqti) ganisazRvreba niadagis marilianoba. Tu es wyali Seicavs 3 gramze nakleb marils erT litrze, maSin niadagi iTvleba umarilod. Tu najer eqstraqtSi marilis koncentracia 12 gramze metia erT litrze, niadagi aris Zlier mariliani. qvemoT mocemul cxrilSi gansazRvrulia niadagis marilianobis xarisxi marilis koncentraciis mixedviT najer eqstraqtebSi niadagis marilianobis xarisxi umarilo odnav mariliani saS. mariliani Zlier mariliani niadag. wyl. maril. koncentr. (najeri eqstr) marilis koncentracia niadagis wyalSi grami litrze milimoli sm-ze 0-3 0-4.5 3-6 4.5-9 6-12 9-18 >12 >18 vaSlis xe kargad ar izrdeba saSualo an Zlier marilian niadagebze. vaSlis zrdisTvis saukeTesoa umarilo niadagebi, Tumca xe itans mcired marilian niadagebsac. marilis arseboba niadagSi amcirebs im wylis siCqares da raodenobas, romlis Sewovac fesvebs SeuZliaT niadagidan. amas garda, zogierTi marilebi, maRali koncentraciiT arsebobis SemTxvevaSi toqsikuria vaSlis xeebisTvis. rigebs Soris niadagis damuSaveba xeebis rigebs Soris rekomendebuli ar aris rigebis gawmendviTi damuSaveba, vinaidan is arRvevs niadagis struqturas zrdis ra niadagis simWidrovesa da erozias. amas garda, qmnis idealur kvals farTofoTlovani mravalwlovani da erTwlovani sarevelebis CamoyalibebisTvis, rac SeiZleba gaxdes mwerebisa da daavadebebis rezervuari. rigebs S r s un nda Se S iq qmn s ba b laxis x s sa s fari, r da xe x ebis b s qveS q S So ris mnas ar unda iyos mcenareuloba. rigebs Soris balaxis dabali safaris gazrda xels SeuSlis niadagis erozias, gamoiwvevs niadagSi organuli nivTierebebis damatebas, gaaumjobesebs niadagis struqturas da tenis SenarCunebis unars, warmoqmnis moWidebas teqnikisTvis, da SesaZlebelia moizidos sasargeblo mwerebi. gamocdilebam aCvena, rom efeqturia axlad momzadebuli gazoni neli zrdis mqone safari mcenareulobiT, romelic ar moiTxovs xSirad gakreWvas. isini xaroben dabali noyierebis mqone niadagebSi, cud savegetacio pirobebSi, datvirTuli moZraobis pirobebSi, da sakmarisad mWidrod izrdeba, rac SesaZlebels xdis sarevelebis gamodevnas. xis rigebs Soris SesaZlebelia agreTve balaxis sxva tipis safaris gamoyeneba — maRali wivana (Kentucky-31 cultivar). is swarafad yalibdeba da gamZle safari mcenarea, Tumca xSir gakreWas moiTxovs savegetacio periodis ganmavlobaSi. saqarTveloSi balaxis Teslis dasargavad idealuri droa agvistos Sua periodidan seqtembris gTxovT, TqvenTvis saintereso Temebze SekiTxvebi da rekomendaciebi mogvawodoT sainformacio furcelze, regionis mixedviT miTiTebul misamarTze. pasuxebi ixileT Jurnal „axali agraruli saqarTvelos” momdevno nomerSi: saxeli, gvari misamarTi tel.: el. fosta ყველა სიახლე damatebiT N-iT amdidreben, misi gamoyofa prognozirebadi ar aris. amas garda, parkosnebi SeiZleba warmoadgendnen garkveuli virusuli daavadebebis rezervuars. vaSlis rigebSi niadagis marTva dasawyi s w sam s mde, xis x s dar rgvis s wlis w s wi w na n wels. w s mom m mdevno n saukeTeso droa martis Sua periodidan maisis dasawyisamde. balaxis Tesli unda moifantos sarevelebisgan gawmendil moxnul niadagze 20-40kg erT heqtarze. balaxis Tesli ar unda daifaros niadagiT. amas garda, heqtarze unda daiyaros 20-40kg N, niadagze zemodan, rigebs Soris balaxis safaris Camoyalibebis periodSi. Tu balaxis safari iTeseba imave wlis gazafxulze, rodesac vaSlis xe unda dairgas, neli zrdis mqone balaxi kargad ver gaumklavdeba sarevelebs pirveli savegetacio periodis ganmavlobaSi. saWiroa sarevelebis aqtiurobis Semcireba gakreWviT, vidre maTi simaRle 15-20 sm-s miaRwevs. balaxis Tesls SeiZleba Seerios Svria, 5kg heqtarze, rac xels Seuwyobs balaxis safaris Camoyalibebas da xels SeuSlis naidagis erozias. samyuras, Cveulebrivi ionjas, an sxva parkosnebis damateba ar aris rekomendebuli vaSlis rigebs Soris. miuxedavad imisa, rom parkosnebi baRs vaSlis xeebis qveS ubanze nargavebi ar unda iyos. idealur SemTxvevaSi es sivrce unda daifaros mulCiT, xis nafotebis, Calis, an kompostis saxiT. vaSlis xis qveS vegetaciis arsebobis SemTxvevaSi es nargavebi xes arTmeven wyals da sakveb nivTierebebs. ramac SesaZloa Seamciros xis siZliere da mosavlianoba. xeebis rigebs Soris nargaobisgan Tavisufali zoli xis saburvelis kidemde unda grZeldebodes. sigane unda ganisazRvros baRis gaSenebis adreul etapze, da ar unda Semcirdes axlad darguli xeebisTvis. xis Stamis qveS vegetaciis kontrolisTvis ZiriTadi meTodia herbicidebis gamoyeneba. herbicidebi, rogorc wesi, warmoadgenen yvelaze xarjTefeqtian xerxs xis qveS vegetaciis kontrolisTvis. Tumca, axalgazrda xe SeiZleba Zalian mgrZnobiare iyos garkveuli herbicidebis mimarT, da herbicidebis Sefrqvevam mwvane qerqsa an foTlebze SeiZleba gaaCeros zrda an gamoiwvios xis daRupva. yvelaze mniSvnelovani periodi xeebis sarevelebisgan dacvis kuTxiT iwyeba ayvavilebidan da grZeldeba furclebis gacvenidan 30 dRis ganmavlobaSi. niadagis mulCirebam SeiZleba xeli Seuwyos sarevelebis zrdis daTrgunvas, tenianobis maRali donis SenarCunebas, da gazrdili organuli nivTierebebis Semcvelobas. Tumca, mulCi imavdroulad idealuri saarsebo garemoa Tagvebis, kurdRlebis, da virTxebisTvis, romlebic SeiZleba ikvebebodnen xis Stambelze da fesvebiT. gagrZeleba Semdeg nomerSi NEO-s Tbilisis ofisi: Tbilisi, ramiSvilis q. 6a. tel: (+995 32) 225 05 61/ 71/81 faqsi: (+995 32) 225 05 41 [email protected] NEO-s goris ofisi: gori, i.evdoSvilis q. 30 tel: (+995 0 370) 27 84 00 [email protected] NEO-s duSeTis ofisi: duSeTi, daviT aRmaSenebelis q. 52 tel: (+995 0 346) 22 11 28 [email protected] NEO-s zugdidis ofisi: zugdidi, Tbilisis q. 19 tel: (+995 0 415) 22 19 20 [email protected] NEO-s onis ofisi: oni, vaxtang VI q. 120 tel: (+995 595) 677 047 [email protected] კვლე ვა კვლევა mar wy vis fes ti va li 25 maiss zugdidSi marwyvis festivali Catarda, romlis organizatorebi aSS saerTaSoriso saagentos USAID-is -is mier dafinansebuli axali ekonomikuri SesaZleblobebis iniciativa (NEO) ( ) da qarTveli fermerebi gaxldnen. NEO oTxwliani programaa, romlis mizani, soflis ekonomikuri ganviTarebis komponentis farglebSi, SinameurneobaTa warmoebis saSualo maCveneblis stabiluri zrda, axali teqnologiebisa da praqtikis danergva SerCeul sawarmoo jaWvebSi, ojaxebisaTvis Semosavlis diferencirebuli wyaroebis gamovlena da SerCeul municipalitetebSi grZelvadiani dasaqmebis SesaZleblobebis Seqmnaa. proeqti oTx regions moicavs: Sida qarTlis, mcxeTa-mTianeTis, samegrelo-zemo svaneTisa da raWa-leCxumis da qvemo savaneTis regionebi. samegrelos regioni ekonomikuri ganviTarebis axal SesaZleblobas iZleva, misi klimaturi pirobebi arasezonuri kulturebis Ria gruntSi moyvanis karg saSualebas iZleva, Tumca es resursi dRemde ar iyo gamoyenebuli, swored am proeqtis farglebSi aTi fermeri SeirCa da Semodgomidan Ria gruntSi marwyvis warmoeba daiwyo. festivalze marwyvi yvelanairi saxiT iyo warmodgenili — marwyvi SokoladiTa da qoqosis fantelebiT, marwyvi kremiT, marwyvi xaWos kremiTa da marwyvis torti da sxva. eduard Sermadini — teqnologi rogorc iciT, proeqti USAID-ma daafinansa da oTxi regioni moicva, SevecadeT im gamowvevebisTvis gvepasuxa, rac konkretul regions hqonda. samegreloSi erT-erTi mimarTuleba xil-kenkrovani kulturebis warmoeba gamoikveTa, amitom SevarCieT 10 fermeri da Sesabamisad sademonstracio nakveTebi, jamSi 2,5 ha, da gasuli wlis seqtemberSi Ria gruntSi marwyvis warmoeba daviwyeT. aprilSi ukve mosavlis aReba daiwyo, sakmaod kargi mosavali miviReT da karg fasSiac iyideba. im fermerebis bazaze, vinc am proeqtSi iyo CarTuli, Seiqmna asociacia, romelmac 10 aTasamde espanuri jiSis nergi Semoitana. aqve sofel kaxaTSi kenkrovani kulturebis: mayvlis, Jolosa da marwyvis sanerge gavakeTeT, saidanac nebismier msurvels SesaZlebloba eqneba nergebi waiRos. samegrelos regioni Tavisi bunebrivi pirobebidan gamomdinare SesaZleblobas gvaZlevs saTburebSi gauTboblad bostneulic ივნისი, 2013 moviyvanoT.amitom Cven mxari davuWireT im 11 fermers, romlebsac Tanamedrove tipis saTburebi aqvT da salaTis, kitris da marwyvis warmoebis proeqtebi warmoadgines. nana fifia — xilkenkrovan kulturaTa ganviTarebis asociaciis Tavmjdomare — rogorc ki am proeqtis Sesaxeb SevityveT, me da Cemma megobarma gadavwyvite marwyvis warmoeba dagvewyo. sofel CxoriaSi 1700kv.m farTobze „san andreasis“, „fortunasa“ da „festivalis“ jiSis 6 aTasi Ziri marwyvi davrgeT. erTi wuTiT ar mifiqria, rom biznesi Cagvivardeboda, amiT davamtkiceT, rom samegreloSic SeiZleba marwyvis moyvana. CamovayalibeT asociaciac, romelic 10 fermers aerTianebs, vcdilobT, erTmaneTs gverdiT davudgeT da gundurad vimuSaoT, ojaxis wevrebic mexmarebian, magram ZiriTadad me da Cemi megobari vmuSaobT. vTvli, rom es mainc qalis saqmea. — gasaRebis mxrivac aranairi problema ar Segvqmnia, adgilze modian da Tavad miaqvT, fasi 3 laridan iwyeba. marwyvis warmoebis sezoni mais-dekembers moicavs. — asociaciis CamoyalibebisTanave gadavwyviteT gazafxulze marwyvis festivali Cagvetarebina, vfiqrob, dRes yvelaferma kargad Caiara, Zalian kmayofili var, ar megona Tu amdeni xalxi movidoda. stivalze z me m futkre r ebic b fes iyvnen warmodgenilni da stumrebs TavianTi nawarmiT umaspinZldebodnen. lela ezugbaia — walenjixis raioni, sofeli uJava — organizatorebma dagvpatiJes da CamovediT, rom Cveni nawarmi gveCvenebina. Cven arc ise didi warmoeba gvaqvs, sul 35 futkris ojaxi gvyavs da weliwadSi 1-1.5 tona Tafls viRebT. es sakmaod Sromatevadi saqmea da amitom bevri Tavs aridebs, Tan gasaRebis problema gvaqvs, arada nebismieri saxis Tafli, es iqneba akaciis, wablis Tu maisis Tafli, janmrTelobisTvis Zalian sasargebloa. Tuki gasaRebis problema mogvardeba, yvelas vurCev am saqmiT dainteresdes, radgan sakmaod Semosavliani biznesia. im dRes zugdidSi lamazi dResaswauli moewyo, festivalma uamrav stumars umaspinZla mTeli saqarTvelodan. rogorc organizatorebma gviTxres, marwyvis festivali yovel weliwads gaimarTeba zugdidSi da igi ufro mravalferovani programebsa da siaxleebs SesTavazebs stumrebs. mariam lebaniZe P.S. winamdebare statiebis gamocema SesaZlebeli gaxda amerikis SeerTebuli Statebis saerTaSoriso ganviTarebis saagentos (USAID (USAID)) mier gaweuli daxmarebis Sedegad. dokumenti SemuSavebulia USAID/NEO proeqtis mier da misi Sexedulebebis gaTvaliswinebiT. statiebi ar gamoxatavs amerikis SeerTebuli Statebis saerTaSoriso ganviTarebis saagentosa da amerikis SeerTebuli Statebis mTavrobis mosazrebebs. axali agraruli saqarTvelo 19 აგრა რული განათლება აგრარული განათ ლება codnis amaRleba soflis meurneobis ganviTarebis ZiriTadi pirobaa miuxe m x davad imi m sa, s rom r m sa s qar q rTvelo uZ Zvelesi s agrar luri qveyanaa, dRes is msoflios mowinave agrarul qveynebs konkurentunariani produqciis warmoebis mxriv mniSvnelovnad CamorCeba. gasuli saukunis 90-iani wlebis Semdeg soflis meurneobis politika radikalurad Seicvala. meurneobriobis mravalformianobam mZlavri meurneobebis daSla gamoiwvia. miwebis arasworma privatizaciam da danawevrebam isedac mcire miwiani qveynis saxnav-saTesi farTobebis gamoyenebis koeficienti Seamcira. sagrZnoblad daeca mosavlianoba da produqciis xarisxi. ganadgurda arsebuli materialur-teqnikuri baza. paralelurad gamoCndnen adamianebi, romlebmac xalxisaTvis gankuTvnili miwebi, finansebi, teqnika da sxva resursebi xelSi Caigdes. mosaxleobam dakarga soflis maxloblad arsebuli saZovrebis da tyeebis sargeblobis ufleba. gaRaribda soflis mosaxleoba. Sromisunarianma kontigentma datova sofeli da qalaqs miaSura. saqarTvelos dRevandeli xelisufleba soflis mosaxleobis mdgomareobis gaumjobesebas, erTjeradi daxmarebebiT, sesxebiT, baraTebiT, teqnikiT, sawvaviT da a.S. cdilobs, magram am RonisZiebebis gatareba ar aris sakmarisi soflis mosaxleobis keTildReobisaTvis. msoflios gamocdileba gviCvenebs, rom ganviTarebadi qveynebis soflis meurneobis aRorZineba SesaZlebelia mxolod kompleqsuri RonisZiebebis erTdrouli CatarebiT. amisaTvis saWiroa soflis meurneobis ganviTarebis saxelmwifo politikis damuSaveba da misi etapobrivi ganxorcieleba. soflis meurneobis sakiTxebze mosaxleobaSi codnis amaRleba saxelmwifo agraluri politikis erT-erTi Semadgeneli nawili unda iyos. dReisaTvis axalgazdoba mowyvetilia sofels, sofeli darCa xandazmuli da moxuci adamianebis anabara. pirvel rigSi axalgazrdebi unda daubrundnen sofels, amisaTvis saWiroa sofelSi gaumjobesdes infrastruq- 20 axali agraruli saqarTvelo tura da socialuri pirobebi. unda moxdes axalgazrdobis daintereseba soflis problemebiT da maTi codnis amaRleba soflis meurneobis sakiTxebSi. gasul periodSi, ganaTlebis sistemaSi Catarebuli reformebis dros daSvebul iqna miutevebeli Secdomebi; nacvlad imisa, rom gaeZlierebinaT sasoflo-sameurneo mimarTulebis institutebi da kolejebi, moxda maTi likvidacia, nawili SeuerTes ufro mZlavr da prestiJul universitetebs. axalgazrdobam dakarga interesi iseTi profesiebisadmi rogoricaa: agronomia, soflis meurneobis meqanizacia, eleqtrifikacia, melioracia, produqtTa teqnologia da sxva. Cveni azriT, soflis meurneoba saqarTvelos ekonomikis xerxemalia,amdenad misi meorexarisxovan saqmianobad gadayvana, didi Secdomaa da qveynis dakninebis gzaa. dRevandeli xelisuflebis mier soflis meurneoba aRiarebulia erT-erT prioritetul dargad.es faqtori Zalian dagvianebulia, magram naTqvamia: sjobs gvian, vidre arasdros. rogorc zemoT aRvniSneT soflis meurneobis ganviTarebis erT-erTi ganmsazRvreli faqtori soflis meurneobaSi dasaqmebuli adamianebis codnis done, maTi kvalifikaciaa, vinaidan mxolod mcodne adamians SeuZlia axali teqnologiebis da sxva siaxleebis aTviseba-gamoyeneba. saqarTveloSi pirvel rigSi unda Seiqmnas, sasoflo-sameurneo sakiTxebSi codnis gavrcelebis efeqtiani sistema. msoflios ganviTarebad qveynebSi arsebobs aseTi sistemis muSaobis sakmao gamocdileba da Sesabamisi literatura. 2005 wels fao-s kadrebis momzadebis da codnis gamavrcelebeli ganyofilebis mier gamoqveynebulia naSromi Temaze "codnis gavrceleba soflis meurneobis sakiTxebze". am naSromSi mocemulia codnis gavrcelebis ZiriTadi koncefciebi, saxelmwifo principebi da qmedebebi, romlebic ar warmoadgenen Teoriuli an mecnieruli kvlevis Sedegebs, aramed praqtikuli saqmianobis mravalwlian gamocdilebas da dakvirvebebs eyrdnoba. codnis gavrceleba soflis meurneobis sakiTxebze warmoadgens farTo diapazonis problemas da misi yvela aspeqtis ganxilva mokle statiaSi, praqtikulad SeuZlebelia, magram SevecdebiT ganvixiloT am problemis ZiriTadi aspeqtebi. codnis gavrcelebis sistema msoflios rogorc mowinave, ise ganviTarebad qveynebSi axal formebs Rebulobs, rac dakavSrebulia msoflioSi mimdinare globalizaciis, decentarlizaciis, privatizaciis da demokratizaciis procesebTan. msoflios masStabiT igrZnoba sasursaTo problemis Seqmnis saSiSroeba. am procesebis Tavidan acilebaSi gansakuTrebuli roli ekuTvnis codnis gavrcelebis sistemas, romlis srulyofaSi monawileoba unda miiRos rogorc samTavrobo da arasamTavrobo struqturebma, aseve sasoflo-sameurneo universitetebma, kolejebma, fermerulma asociaciebma, sainformacio-sakonsultacio centrebma da sxva. ივნისი, 2013 აგრარული გან განათლება ათლე ბა soflis meurneobis sakiTxebze codnis gamavrcelebeli organizaciebis ZiriTad funqcias warmoadgens soflis mosaxleobas (mamakacebs, qalebs, axalgazrdebs), araformaluri saxiT miawodos codna da gauziaros gamocdileba. Sinaarsobrivad codnis gavrceldeba warmoadgens swavlebis process, romelic xorcieldeba ganaTlebis oficialuri sistemis CarCos gareT da soflis mosaxleobis keTildReobis gaumjobesebas emsaxureba. Tu gadavxedavT istorias, gagvaxsendeba sabWoTa kavSiris dros arsebuli sazogadoebrivi organizaciebi: sazogadoeba "codna" , samecniero-teqnikuri sazogadoeba da sxvebi, romlebic mosaxleobaSi ZiriTadad sxvadasxva sferoSi codnis gavrcelebas emsaxurebodnen. es organizaciebi amJamad ar funqcionireben, rac mosaxleobaSi codnis gavrcelebis procesze uaryofiTad aisaxeba. codnis gavrcelebasTan dakavSirebuli samuSaoebi warmoadgnen sakamarisad rTul amocanebs. es procesebi komfortul kabinetebsa da laboratoriebSi ar mimdinareobs, aramed is unda ganxorcieldes rTul sayofacxovrebo da klimatur pirobebSi. praqtikulad am samuSaoebis Catareba ufro rTulia, vidre muSaoba universitetebSi, samecniero kvleviT dawesebulebebSi da sagamocdo sadgurebSi. saqarTveloSi soflis meurneobis da zogadad soflis problemebze codnis gavrceleba miuxedavad mTavrobis mier gatarebuli nawilobrivi RonisZiebebisa, ar aris sakmarisi da jerjerobiT ganixileba rogorc meorexarisxovani saqmianoba. mimdinare wels soflis meurneobis saministros mier ganxorcielda meqanizatorTa gadamzadeba, rac udaod wingadadgmuli nabijia, magram amgavari erTjeradi aqciebi sakmarisi ar aris soflis mosaxleobis kvalifikaciis da codnis amaRlebisTvis. saWiroa mudmivad funqionirebadi organizaciebi, romlebic winaswar momzadebuli programebis da Sesabamisi materialuri bazis gamoyenebiT ganaxorcieleben codnis gavrcelebas mosaxleobaSi. samecniero kvleviT dawesebulebis TanamSromlebi, aseve calkeuli gamomgoneblebi da racionalizatorebi darwmunebuli arian imaSi, rom maT mier damuSavebul siaxleebs maSinve gamoiyeneben fermerebi TavianT saqmianobaSi. ra Tqma unda es ase ar aris. es rom ase iyos, maSin asobiT gamogoneba da teqnologiebi, romlebic ganixileba samecniero konferenciebze ar iqneboda miviwyebuli da Taroebze dalagebuli, yovelgvari yuradRebis gareSe. imisaTvis rom fermerebma gamoiyenon axali teqnologiebi da teqnika, maT unda gaiaron rTuli gza samecniero klveviTi institutebidan fermerTa mindvrebamde da plantaciebamde. siaxleebi fermerebamde unda mivides yovelgvari Teoriebis gaangariSebis da teqnikuri terminologiis gareSe, raTa isini praqtikulad darwmundnen maT upiratesobaSi. es SesaZlebelia savele pirobebSi sademonstracio Cvenebebis saSualebiT. amis garda fermeri unda darwmundes maT efeqtianobaSi (maRalmosavlianoba, xarisxi, riskis nakleboba da a. S.) am procesis ganxorcielebis Semdeg fermers unda miewodos aucilebeli codna axali teqnologiis gamoyenebisTvis. fermerma TviTon unda SeZlos axali teqnologiis dadebiTi da uaryofiTi mxareebis Sefaseba da gadawyvetilebis miReba. ივნისი, 2013 zemoT aRniSnuli umartivesi sqema warmoadgens im proceduras, romelic unda Caataros codnis gamavrcelebeli sistemis TanamSromlebma. magram Tu qveyanaSi ar aris codnis gamavrcelebeli specialuri jgufebi, maSin es samuSaoebi unda Caataron TviTon siaxlis avtorebma. rogorc praqtika gviCvenebs aseTi procedurebis Catareba avtorebis mier umetes SemTxvevaSi ver xerxdeba. adre arsebul samecniero kvleviT institutebSi funqcionirebda axali teqnologiebis da teqnikis gamocdis da danergvis ganyofilebebi, romelTa daniSnuleba iyo, siaxleebis reklamireba da momxmarebeblebisaTvis saTanado codnis miwodeba. aseTi samsaxurebi amJamad arsebul institutebSi ar funqcionirebs. dRes, rodesac saqarTveloSi soflis meurneobis saministros da sxva kerZo organizaciebs Semoaqvs Tanamedrove teqnika. traqtorebi, kombainebi, sasoflo-sameurneo agregatebi, saTesle masalebi, Sxam-qimikatebi da sxva. saWiroa soflis mosaxleobas, fermerebs umokles droSi miewodos Sesabamisi codna, maTi eqsploataciis da efeqtiani gamoyenebis Sesaxeb. winaaRmdeg SemTxvevebSi sargeblianobis nacvlad mosalodnelia moxdes sapirispiro movlena, rac daazaralebs soflis mosaxleobas da negatiurad aisaxeba qveynis ekononikaze. zemoaRniSnulidan gamomdinare saqarTveloSi aucilebelia Camoyalibdes soflis meurneobis da zogadad soflis sakiTxebze codnis gamavrcelebeli stabiluri sistema, romelSic CarTuli iqneba, rogorc saxelmwifo ise kerZo struqturebi. romlebsac unda gaaCndeT didi gamocdileba da codna. aRWurvilni unda iyvnen farTo teqnikuri SesaZleblobebiT da resusrsebiT. nebismieri saxelmwifo investiciebi, romlebic mimarTuli iqneba codnis gamavrcelebel sistemis Camoyalibebaze, qveyanas aunazRaurdeba moklevadian an grZelvadian periodSi. nugzar ebanoiZe teqnikis mecnierebis doqtori, a. wereTlis saxelmwifo universitetis profesori, emeritusi axali agraruli saqarTvelo 21 ინფორმა ცია ინფორმაცია TbilisSi Rvinisa da alkoholuri sasmelebis me-6 saerTaSoriso gamofena - WINEXPO GEORGIA 2013 gaimarTa TbilisSi 7-9 ivniss Rvinis erovnuli saagentosa da sagamofeno centris „eqspo jorjias“ organizebiTa da soflis meurneobis saministros, asociacia qarTuli Rvinisa da saqarTvelos kulturisa da ZeglTa dacvis saministros mxardaWeriT „Rvinisa da alkoholuri sasmelebis saerTaSoriso gamofena Catarda. „Rvini n sa s da alkoho h luri r sas s sm melebis b s sa s er rTaSo S ri r so s gamofena saqarTveloSi yovelwliurad imarTeba. sasiamovnoa, rom wels gansakuTrebiT bevri ucxoeli stumari Camovida qarTuli Rvinis gasacnobad. sxvadasxva qveynis Rvinis eqspertebi, specialistebi da Jurnalistebi adgilze gaecnen xarisxiani qarTuli Rvinis mravalferovnebas da kulturas. RonisZiebaSi 60-ze meti sxvadasxva kompania monawileobs. saukeTeso qarTul RvinosTan erTad sxvadasxva regionebidan warmodgenili iyo qarTuli tradiciebiT damzadebuli yveli, adgilobrivi rewvis unikaluri nimuSebi, Rvinis aqsesuarebi da sxva. gamofenaze Rvinisa da alkoholuri sasmelebis mwarmoebeli msxvili qarTuli kompaniebis gverdiT stumrebs sakuTari produqcia warudgines mcire da ojaxuri marnebis mflobelebma. damTvalierebels saSualeba hqonda gacnoboda da daegemovnebina boTlisa da qvevris qarTuli Rvinoebis mravalferovneba. WinExpo Georgia 2013-Si monawile kompaniebs saSualeba eqnebaT Sexvedrebi gamarTon baierebTan, saerTaSoriso sadistribucio kompaniebis warmomadgenlebTan, somelieebTan, Rvinis eqspertebTan, sastumroebisa da restornebis warmomadgenlebTan. specialurad gamofenaze daswrebis mizniT, saqarTvelos estumreba somelieTa da JurnalistTa jgufi ruseTidan. gamofenis farglebSi Rvinis msoflio organizaciis (IV) standartebiT, gaimarTa konkursi, romlis Jiuris SemadgenlobaSic iyvnen qarTveli da ucxoeli saerTaSoriso eqspertebi, magistrebi da Rvinis specialistebi. WinExpo Georgia 2013-is paralelurad gaimarTa qvevris Rvinis me-2 saerTaSoriso simpoziumi, romelsac 40-mde ucxoeli stumari — qvevris Rvinis eqspertebi, distributorebi da Jurnalistebi daeswrnen. simpoziumis farglebSi Catarda Rvinis master klasebi da Rvinis turebi kaxeTis regionSi. კან ონ მდებ ლები კანონმდებლები parlamentSi sasoflo-sameurneo miwebis ucxoelebze miyidvis SeCerebis Taobaze msjeloben saqarTvelos parlamentSi wardgenilia kanonproeqti, romelic 2017 wlis 1 ianvramde ucxoel moqalaqeebze sasoflo-sameurneo miwebis miyidvis SeCerebas iTvaliswinebs. kanonproeqtis avtorebi arian parlamentos agrarul sakiTxTa komitetis Tavmjdomare gigla agulaSvili respublikuri partiidan da deputati zurab tyemalaZe mrewvelTa partiidan. sasoflo-sameurneo daniSnulebis miwis sakuTrebis Sesaxeb kanonSi cvlilebis proeqti gamodis iniciativiT, rom 2017 wlamde SeCerdes im muxlis moqmedeba, romelic ucxoel moqalaqeebs sasoflo-sameurneo daniSnulebis miwebis SeZenis uflebas aniWebs. kanonproeqtis Tanaxmad, SeCereba ar unda Seexos im miwebs, romlebic ukve ucxoeli moqalaqeebis mflobelobaSia. kanonproeqtis damtkicebis SemTx- 22 axali agraruli saqarTvelo vevaSi, mTavrobas daevaleba miwis kadastris gaumjobeseba da eqvs TveSi „sasoflo-sameurneo daniSnulebis miwis sakuTrebis Sesaxeb erTiani saxelmwifo politikis SemuSaveba miwis resursebis racionalurad gamoyenebisa da dacvis mizniT“. damtkicebis SemTxvevaSi, kanonproeqti SeaCerebs saqarTvelos soflis meurneobis seqtorSi investiciebis ganxorcielebis mzard interess, rasac 2012 wlidan hqonda adgili ZiriTadad indoeli fermerebis mxridan. gavrcelebuli informaciiT, bolo erTi wlis ganmavlobasi 2 000-ze meti indoeli fermeri, ZiriTadad arc ise Zvirma, nayofierma miwam da biurokratiuli procedurebis naklebobam moizida saqar s q rTveloSi, S Zi Z ri r Tadad mis m s aRmom savleT nawilSi, aq miwis nakveTebis yidva da dasaxleba gadaawyvetina. kanonproeqtis ganmartebiT baraTSi weria: „dRevandeli mdgomareobiT, arsebobs miwebis araracionalurad ივნისი, 2013 კან ონ მდე ბლე ბი კანონმდებლე gasxvisebis realuri safrTxe, ramac SeiZleba uaryofiTi zegavlena moaxdinos saxelmwifos ekonomikur usafrTxoebaze, garemosa dacvasa da qveynis uSiSroebaze, aseve SesaZloa, mniSvnelovnad daazaralos soflis adgilobrivi mcxovreblebi“. saqarTveloSi soflad mosaxleobis 46.8%-s cxovrobs, qveynis mSp-Si ki soflis meurneobis wili 10%-ze naklebia. cota xnis winaT evrokavSiris dafinansebiT wardgenil angariSSi, romelic saqarTvelos soflis meurneobis sferos exeba, naTqvamia, rom qveynis sasoflo-sameurneo SesaZleblobebi susti, xolo warmoeba „ukiduresad dabalia“. „qveyanaSi siRaribis maRali donis gaxangrZlvebis erT-erTi mizezi saqarTvelos soflis meurneobis CamorCeniloba da ganuviTareblobaa, ramac savargulebis saerTo raodenoba 43%-iT Seamcira. aseve Semcirda erT heqtarze sasoflo-sameurneo produqtebis warmoebis moculobac. Tumca qveyanaSi soflis meurneobas kvlav gansakuTrebuli roli ekisreba, imis miuxedavad, rom mSp-Si agraruli seqtoris wili Semcirda, am seqtorSi dasaqmebulTa Soris 95% wvrili fermeria, romlebsac, Cveulebriv, 1.2 ha miwis nakveTi da 2 Zroxa hyavT. miCneulia, rom aseTi ojaxebi miekuTvnebian saarsebo saSualebebis mqoneTa an nawiloebriv mqoneTa kategorias“, — naTqvamia angariSSi. 2013 wels soflis meurneobisa da soflis ganviTarebisTvis evrokavSirma 40 milioni evros Rirebulebis samwliani evropis samezoblo programa daiwyo, romelic miznad saqarTveloSi sakvebis warmoebas da soflad siRaribis daZlevas isaxavs. საწა რმო საწარმო sapartnioro fondma qarTul sabanko seqtorTan da kerZo investorTan TanamSromlobis Sedegad soflis meurneobis dargSi pirveli masStaburi proeqti daasrula. Ro ris xor cis baz ari eko lo gi u ri pro duq ci iT Se iv se ba kom mp pan nia „geo agros“ r s“ Svi S lobi b li kompaniis — Sps „kalandas“ mier warmodgenili proeqtis ganxorcieleba 2011 wlis bolos daiwyo da misma srulma sainvesticio Rirebulebam 10 mln aSS dolari Seadgina. kompleqsis mSenebloba 2012 wlis ivnisSi daiwyo, romlis dafinansebaSi monawileoba sapartnioro fondma, „saqarTvelos bankma“ da kerZo investorebma miiRes. meRoreobis fermis sawarmoo kompleqsis proeqti da teqnologiuri aRWurviloba germanulma kompania „Big Dutchman”-ma moawoda, sanaSene maRalproduqtiuli Rorebis mowodeba ki britanulma kompania ACMCma uzrunvelyo. kompania „kalandas“ meRoreobis ferma, romlis sawarmoo farTobi 13 heqtars Seadgens, TeTriwyaros raionis sofel kodas mimdebare teritoriazea ganlagebuli. meRoreobis fermis sawarmoo kompleqsis simZlavre pirvel etapze weliwadSi 110 kg. cocxali wona 16000 erTeuli Rori iqneba. kompleqsi Sedgeba 7 sawarmoo Senobis, kombinirebuli sakvebis qarxnis da sasaklaosagan. sawarmos dasawyisSi kompania „Big Dutchman”-i marTavs, sadac deda Rorebis ganayofierebis programa ukve dawyebulia da pirvel maRalxarisxovan produqcias „kalanda“ bazars wleuls dekemberSi SesTavaივნისი, 2013 zebs. Zlavre z bs Tavidan n sim s mZ r kvira r Si S 300 Roris warmadobiT ganisazRvreba. 2014 wels, srul sawarmoo simZlavreze gadasvlis Semdgom, es maCvenebeli gaormagdeba. sapartnioro fondis aRmasrulebeli direqtoris irakli kovzanaZis ganmartebiT, soflis meurneobaSi sapartnioro fondis monawileobiT ganxorcielebuli es proeqti unikaluria da igi saxelmwifos, sabanko seqtoris da mewarmeTa TanamSromlobis pirveli warmatebuli magaliTia. am proeqts gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs, radgan misi amocanaa qarTuli bazrisTvis maRalteqnologiuri sruli ciklis Sedegad warmoebuli ekologiurad sufTa produqciis SeTavazeba. darwmunebuli var, „kalandas“ Roris xorci bazarze gamoCenisTanave daimsaxurebs momxmareblis yuradRebas. sapartnioro fondis mizania kerZo investiciebis mxardaWera da finansuri investirebis ganxorcieleba iq, sadac saxelmwifos prioritetebi gaaCnia. erT-erTi aseTi mimarTuleba ki swored soflis meurneobaa. fondSi, , am etapzec ganxilvis stadiaSia soflis meurneobis ramdenime masStaburi proeqti, romelTa sainvesticio mxardaWeris Taobaze sazogadoebas male vacnobebT“ - ganacxada irakli kovzanaZem. cno bis saTvis: neobis n b s sof s lis s me m ur rn b s seqtorSi warmodgenil im proeqtebs, romelTa saerTo sainvesticio moculoba minimum 5 milioni laria, fondi kapitalis 50%-iT afinansebs. saxalxo meurneobis sxva seqtorebSi es niSnuli minimum 30 mln laria. ss „sapartnioro fondi“ 2011 wels Camoyalibda. fondis aqciebi mTlianad (100%) saxelmwifo sakuTrebaa da misi kapitali 2,3 miliard lars Seadgens, aqtivebi ki 5 miliard lars aWarbebs. ss „sapartnioro fondis“ mizani energetikis soflis meurneobis, uZravi qonebis, infrastruqturisa da warmoebis sferoSi investiciebis mxardaWeraa. fondis sameTvalyureo sabWo Sedgeba premier-ministris (Tavmjdomare), ekonomikisa da mdgradi ganviTarebis, energetikisa da bunebrivi resursebis, finansTa da iusticiis ministrebisa da kerZo seqtoris warmomadgenlebisgan. fondis dafinansebis wyaroa subordinirebuli/konvertirebadi sesxebi da fondis kapitali. fondis funqciebia stabiluri grZelvadiani finansireba, riskebis ganawileba investorTan da komerciuli bankebidan an/da saerTaSoriso safinanso institutebidan proeqtebisTvis finansebis mozidvis axali SesaZleblobebis gamonaxva. saqinformi axali agraruli saqarTvelo 23 ბიომეურ ნე ბიომეურნე Jurnali `axali agraruli saqarTvelo~ gTavazobT rubrikas _ ”biomeurne”, romelsac biologiur meurneobaTa asociacia `elkanas~ specialistebi amzadeben. va zis tki pa ( E RI OP H YES VI TIS NAL. ) vazis tkipa mevenaxeobis yvela regionSi gavrcelebuli monofagia da azianebs mxolod vazs _ kvirtebis, foTlebisa da ylortebis wuwvniT. es mavnebeli Zlier mcire zomis _ mdedri 0,160, xolo _ mamri 0,140 mm sigrZisaa. am saxeobis tkipebi zamTars ZiriTadad vazis kvirtebis qerclis qveS atareben. mozamTreobidan tkipa adre gazafxulze, vazis kvirtebis gaSlis periodSi gamodis, ris Semdegac igi Tavsdeba axalgazrda foTlebze da iwyebs maT dazianebas. amis Semdeg foTlis zeda mxareze Cndeba amoburculi Rududoebi, xolo foTlis qveda mxares, SeRunul adgilebSi ki warmoiqmneba moTeTro, qeCiseburi bususiani adgilebi. Tu venaxSi tkipa masobrivadaa modebuli, maSin xSirad isini sayvavile kvirtebze da norC ylortebzec saxldebian da azianeben maT. amis Semdgomad zogjer kvirti veRar viTardeba da iRupeba, xolo vazi da misi ylortebi ki sustad viTardeba. Tu vazis tkipa am dros Zlieradaa vazze modebuli, aseT dros Zlier dazianebuli foTlebi xmeba da cviva. vazis tkipas mier gamowveuli qeCis msgavsi warmonaqmni Seburculi adgilebi foTlis qveda mxareze Tavdapirvelad mcire zomisaa, xolo Semdeg izrdeba da xSirad foTlis qveda mxares mTlianad faravs. zeda mxridan ki foToli mTlianad Rududoebadaa qceuli. tkipebi foTlis qveda mxareze, SeRunul adgilebSi cxovroben, viTardebian da sezonis (zafxulis) ganmavlobaSi daaxloebiT aT Taobas iZlevian. 24 axali agraruli saqarTvelo vazis tkipas gavrcelebas xels uwyobs sakarantino RonisZiebebis darRveva, sargav-samynobi masalebis ukontrolo gamoyenebiT. mis gavrcelebas aseve didad uwyobs xels qaric, romelsac tkipasagan dazianebuli da Camocvenili vazis foTlebi, romlebzec saxloben tkipebi sakmaod Sors gadaaqvs. brZolis RinisZiebebi: sargav-samynobi masalis mkacri kontroli; vazis tkipasagan dazianebuli foTlebisa da ylortebis mokrefa, mogroveba da dawva; adre gazafxulze, kvirtebis gabervis periodSi (kvirtis gaskdodmamde) vazis varjisa da gansakuTrebiT kvirtebis, Sesafrqvevi gogirdiT damuSaveba. Sesafrqvevi gogirdis nacvlad SesaZlebelia koloiduri gogirdis xsnaris gamoyenebac, rac gacilebiT efeqturi xerxia. bolo periodSi bazarze gamoCnda Tanamedrove da sakmaod efeqturi axali biopreparatebi: Tioviti (Thiovit jet) da kumulusi (Kumulus DF), romelTa gamoyenebasac ukve warmatebiT mimarTaven saqarTvelos didi Tu mcire mevenaxeebi. orive preparati ZiriTadad nacris sawinaaRmdegod gamo- iyeneba, Tumca maTi moqmedeba vazis tkipas winaaRmdegac sakmaod efeqturia, romeli informaciac da dozebic amave preparatebis instruqciaSia mocemuli. gasaTvaliswinebelia! vazis tkipas winaaRmdeg pirveli wamloba unda Catardes mxolod maSin, rodesac adre gazafxulze kvirti iwyebs gabervas, anu im periodSi, sanam moxdeba kvirtis gaskdoma. rodesac kvirti gaskdeba amis Semdgom, an sulac amave periodSi, wamlobis Catarebas efeqti TiTqmis ara aqvs. tkipas winaaRmdeg vazis Semdgomi, specialuri, calke wamlobis Catareba saWiro ar aris, radgan biovenaxebSi nacris winaaRmdeg Catarebuli wamlobebi vazis tkipas winaaRmdegac sruliad sakmarisia. wyaro: „entomologia“ (nawili meore). prof. ir. baTiaSvilis saerTo redaqciiT. Tbilisi, 1962. „kaxeTSi gavrcelebuli vazis mavneblebi da maTTan brZola“. i. rusiaSvili. Tbilisi, 1963. giorgi barisaSvili „elkanas“ mrCeveli mevenaxeobameRvineobis dargSi ივნისი, 2013 ბიომეურნე ,,Sinauri~ saSualebebi xexilis mavneblebis winaaRmdeg mavneblebi xexilis baRs did zians ayeneben — azianeben foTlebs, yvavils, fesvebs, kvirtebs da sxv. Sesabamisad, mosavlis xarisxi da raodenoba mcirdeba. mavneblebTan brZolis meTodebi mravalgvaria, magram Tu Tqven saRi da xarisxiani produqtis miReba gsurT, sasurvelia Tavi SeikavoT baRis qimiuri preparatebiT damuSavebisagan. aba rogor aviciloT Tavidan mavneblebiT baRis dazianeba? mivmarToT e.w. „Sinaur“ saSualebebs, meTodebs, romelsac Cveni winaprebi iyenebdnen da dRes aqtiurad mimarTaven biomeurneebi. zogierT mcenares aqvs inseqticiduri da fungiciduri Tvisebebi da maTi naxarSebi da nayenebi SeiZleba gamoviyenoT sxvadasxva mavneblebis winaaRmdeg sabrZolvelad. gTavazobT ramdenime maTgans: abzinda abzinda yvelasaTvis cnobili sarevela mcenarea, romelic mravlad moipoveba tyis mimdebare mindvrebze, baRSi, gzis pirebze. misi nayeni da naxarSi gamoiyeneba vaSlis nayofWamias matlebis, bugrebis, ablabudiani tkipas winaaRmdeg. damzadebis wesi: - 1 kg. gamSral abzindas daasxiT 2 litramde wyali da aduReT 1015 wT. naxarSi gaacieT, gawureT da SeavseT wyliT 10 litramde. misi moqmedebis gasaZliereblad naxarSs SegiZliaT daumatoT 1-1.3 kg. qaTmis skintli. Serevamde skintli, mcireoden wyalTan erTad, 1-2 dRe gaaCereT, Semdeg gadawureT da SeurieT abzindis naxarSs. Sesxureba unda moxdes orjer, 7 dRiani intervaliT. - 700-800 gr. wvrilad daWrili nedli abzinda moaTavseT vedroSi da daasxiT civi wyali, ise, rom vedro mTlianad Seivsos. gaaCereT 24 sT. da Semdeg aduReT 30 wT. miRebuli naxarSi gaacieT, gadawureT, ganazaveT wyliT (1:1) da SeasxureT mcenares. lencofa lencofa Sxamiani mcenarea. mis naxarSs iyeneben bugrebis, ablabudiani tkipas, baRlinjoebis winaaRmdeg. misi Segroveba xdeba mcenaris yvavilobis win. mogrovili lencofa kargad unda gaaSroT (SeiZleba Tokze Camokidebuli gamWol qarSi). gauSroblad misi Senaxva didxans ar SeiZleba - Caxurdeba da aqtivobas dakargavs. damzadebis wesi: - 2,5 kg. axladmokrefili an 3 kg. gamSrali mcenare wvrilad daWeriT, daasxiT mcire raodenobis wyali da dabal cecxlze aduReT 2-3 sT-is ganmavlobaSi. Semdeg naივნისი, 2013 x rS w reT, r S avseT s w xar Si gawu Se wyliT 10 l-mde. gamoyenebis win naxarSs daumateT 30-40 gr. saponi. naxarSiT mcenare ramdenimejer unda SeasxuroT mavneblis gamoCenamde da mis Semdeg. Sxama Sxama Zlier Sxamiani mcenarea. xexilis baRSi vaSlis nayofWamias, CrCilis, alublis xerxias da sxva mavneblebis winaaRmdeg iyeneben rogor mis naxarSs, ise nayensac. Sxamas agroveben SemodgomiT an gazafxulze. mcenares fesvebianad aSroben CrdilSi an qargamWol SenobaSi. damzadebis wesi: - naxarSis dasamzadeblad 2-4 kg. masas daumateT cotaodeni wyali da aduReT 2-3 sT. Semdeg gaacieT, gawureT da wyliT 10 l-mde SeavseT. nayenis dasamzadeblad 1 kg. nedl an 250 gr. mSral masas daasxiT 10 l. wyali, daayovneT 24-48 sT, gawureT da gamoiyeneT. goCa wereTeli „elkanas“ mrCeveli mexileobis dargSi axali agraruli saqarTvelo 25 საკვე ბწა რმოებ ა საკვებწარმოება mravalwlovani sakvebi balaxebis roli da mniSvneloba mecxoveleobaSi mecxoveleobis srulfasovani sakvebiT uzrunvelyofaSi saxnavi miwebidan miRebuli sakvebis xvedriTi wili dablob da mTiswina regionebSi sakvebis saerTo balansSi maRalia. iq, sadac bunebriv saTib-saZovrebs Zalze mcire farTobi uWiravs, mindvrad sakvebwarmoebis ZiriTadi wyaro mravalwlovani sakvebi balaxebis naTesebia. imis gamo, rom xSirad ugulebelyofilia maTi movla-moyvanis elementaruli agrowesebi (cudad damuSavebul farTobSi Tesva uxarisxod tardeba, TiTqmis yovelTvis irRveva Tesvis optimaluri vadebi, farTobi ar irwyveba, ar SeaqvT mineraluri da organuli sasuqebi, umetes SemTxvevaSi balaxebis naTesi meCxeri da sarevelebiT dafarulia, mosavlis aReba dagvianebiT da uyairaTod xdeba), balaxebis mosavali Zalze dabalia da uxarisxo. TavisTavad cxadia, rom aseTi dabali agroteqnologiis Sedegad didi deficitiT warmoebs maRali xarisxis Tivisa da senaJis damzadeba. sakvebis balansSi didia nayidi da dabalyuaTiani namjisa da Calis xvedriTi wili, rac mecxoveleobis produqtiulobis Semcirebas, produqciis gaZvirebas da ararentabelobas iwvevs. aRniSnuli mdgomareobis gamo fermeruli mecxoveleoba, rogorc moculobiT, ise biologiuri srulfasovnebis TvalsazrisiT sakvebis did danakliss ganicdis. bunebriv saTib-saZovrebs msoflioSi 3 mlrd. heqtaramde farTobi uWiravs, xolo saxnavi farTobis raodenoba orjer ufro naklebia da 1,5 mlrd ha-s Seadgens. dReisaTvis msoflioSi 6 miliardze meti adamiani cxovrobs, saSualod erT sulze 0,5 ha bunebrivi sakvebi savarguli da 0,25 ha saxnavi miwa modis. es maCveneblebi saqarTveloSi (5 mln. mosaxleze gadaangariSebiT) saSualod 0,38 ha bunebriv sakveb savarguls da 0,15 ha saxnavs Seadgens. saqarTvelosaTvis miwis fondis movla, misi potencialis gamov- 26 axali agraruli saqarTvelo lena da srulyofilad gamoyeneba sakvebwarmoebis gadidebis mTavari rezervia. swored amaSi unda veZioT mecxoveleobisaTvis sakvebi bazis mkveTrad gaumjobesebis gza da SesaZleblobebi. naTesi sakvebi balaxebi pirutyvis sakvebiT uzrunvelyofis umniSvnelovanes wyaros warmoadgens. isini pirutyvis sakvebad uSualod nedli saxiT, Tivad, silosad, senaJad da Tivis fqvilis dasamzadeblad gamoiyeneba. mravalwlovani balaxebis gamoyenebiT kulturuli saTibebi da saZovrebi iqmneba. sakvebi balaxebi biologiuri Taviseburebebis, Tesva-moyvanisa da daniSnulebis mixedviT or ZiriTad jgufad iyofa: parkosnebi da marcvlovnebi. orive jgufSi warmodgenilia mravalwlovani da erTwlovani mcenareebi. maTi Tesva rogorc sufTad, aseve narevebis saxiTac SeiZleba. produqtiuli pirutyvis kvebis racionis cilebiT gamdidrebis mizniT didi sawarmoo mniSvneloba aqvs balaxebis narevad Tesvas. igi sufTa naTesebTan SedarebiT maRal da myar mosavals iZleva, radganac srulad da warmatebiT iyenebs sinaTles, siTbos, tens da sakveb nivTierebebs. mravalwlovani balaxebi aumjobesebs niadagis fizikur, qimiur da biologiur Tvisebebs, organuli nivTierebebiT amdidreben niadags, mZlavri fesvTa sistemiT amagrebs niadags da xels uSlis eroziuli movlenebis ganviTarebas, aumjobesebs damlaSebuli niadagebis Tvisebebs da xels uwyobs maT ganmarilebas. mravalwlovani sakvebi balaxebis Rero erTi weliwadi cocxlobs, magram erTwlovani balaxebisagan gansxvavebiT, mTavari Reros fuZeSi (im adgilas, sadac Rero fesvs uerTdeba), romelic morfologiurad mcenaris fesvis yels warmoadgens, momdevno wels isev warmoiqmneba axali ylortebi. mravalwlovani balaxebis am Tvisebas vegetatiuri ganaxleba ewodeba. es Tviseba (mravalwlovanoba) fesvis yeliივნისი, 2013 საკვებწარმოება sa da maszed moTavsebuli kvirtebis sicocxlisunarianobazea damokidebuli. mravalwlovan parkosnebs aRmocenebisas lebnebi miwis zeviT amoaqvT, mcenaris fesvis yelic miwis zeviTaa, amitom is amindis uaryofiT gavlenas, temperaturis meryeobas, qarebis moqmedebas, gamoSrobas da sxva advilad ganicdis. 2-3 wyvili namdvili foTlis ganviTarebis fazaSi, fesvis mTavari Rero mokldeba da mcenaris fesvis yeli niadagis zedapirs uaxlovdeba, xolo SemdgomSi niadagSi 2-3 sm siRrmeze, zogjer ufro Rrmadac Cadis, ris gamoc mcenare mavne meteorologiuri pirobebis (yinva, gvalva da sxva) mimarT gamZle xdeba. mravalwlovani parkosani balaxebi, fesvebze ganviTarebuli koJris baqteriebis saSualebiT, haeris azots SeboWavs (fiqsacia) da niadags azotiT amdidrebs. magaliTad, ionja erT heqtarze 250 kg. azots agrovebs. aqedan 100 kg. fesvebTan erTad rCeba niadagSi. amis garda parkosnebis fesvTa sistema Rrmad Cadis niadagSi da qveda fenebidan iTvisebs sakveb nivTierebebs. dadgenilia, rom mcenaris wonis 25-50% misi fesvebi Seadgens. mosavlis aRebis Semdeg niadagSi rCeba mcenareTa narCenebis iseTive raodenoba, rac miwiszeda nawilebis mosavlis saxiT iqna miRebuli. mravalwlovan marcvlovan balaxebs Zlieri bartyoba da vegetatiuri ganaxlebis didi unari axasiaTebs. isini uxvad datotvil funjisebur fesvTa sistemas inviTareben, romelic umTavresad saxnav fenaSia moTavsebuli da niadagis zeda, saxnavi fenis struqturas aumjobesebs. mravalwlovani marcvlovnebi ufro uZlebs yinvebs da parkosani balaxebis dazianebis SemTxvevaSi uzrunvelyofen normalur mosavals. mravalwlovani cdebiTa da praqtikuli gamocdilebiT dadgenilia mravalwlovani balaxebis narevad Tesvis upiratesoba, sufTa naTesTan SedarebiT. mravalwlovani marcvlovani balaxebi mosavlianobiT parkosnebs ver aRemateba, kvebiTi TvisebebiT da niadagze zemoqmedebis TvalsazrisiT, mravalwlovan parkosan balaxebs aseve mniSvnelovnad CamorCeba. marcvlovani balaxebi cilebis Sesaqmnelad iTvisebs niadagis azots, xolo parkosnebi niadags azotiT amdidrebs, amasTanave mTavarRerZiani fesvTa sistemis meSveobiT niadagis Rrma fenidan iTvisebs sakveb elementebs. aqve unda aRiniSnos, rom mravalwlovani sakvebi balaxebis umetesoba xangrZlivi sicocxlisunarianobiT da araxelsayreli garemo pirobebis mimarT gamZleobiT (siTbos naklebi raodenobiT kmayofildebian) xasiaTdeba. swored aRniSnulis gaTvaliswinebiT farTod dainerga marcvlovani da parkosani balaxebis narevis formiT Tesva. am gziT mwvane masisa da Tivis ufro meti da myari mosavlis miRebaa SesaZlebeli. naTesi sakvebi balaxebi yvelaze efeqtianad sakveb kulturaTa Soris gamoiyeneba. maTgan maRali kvebiTi Rirebulebis balaxis fqvili, Tiva, saukeTeso saZovari da mwvane sakvebi miiReba. maRalyuaTiani da vitaminebiT mdidari Tiva cxovelTa zrda-ganviTarebasa da produqtiulobaze dadebiTad moqmedebs. ივნისი, 2013 naTesi marcvlovnebis fesvebi niadagSi 100-150 sm. siRrmeze Cadis, zogierTi saxeobis (ufxo Svriela, maRali kolindari, kapueta) fesvebi niadagSi 200 sm-ze met siRrmes aRwevs. mravalwlovani parkosnebi ki kidev ufro Rrmad fesviandeba, vidre marcvlovani balaxebi. marcvlovnebisa da parkosnebis fesvebis 50-70% ganlagebulia niadagis zedapiris 20-30 sm siRrmeze. naTesi balaxnarevebis Zovnadoba da gamoyenebis procenti maRalia, vidre sufTa naTesis. marcvlovani da parkosani balaxebis narevebi ufro gamZlea araxelsayreli pirobebisadmi da ukeTesad ebrZvis sarevelebs. balaxnarSi parkosnebis gameCxerebisas Tavisufal adgilebs ikavebs ufro gamZle da xangrZlivi sicocxlisunariani marcvlovnebi. marcvlovani da parkosani balaxebis araTanabari ganviTarebis gamo balaxnarevebSi Tesvisas TiToeuli maTganisaTvis SedarebiT sasurveli pirobebi niadagis tenisa da sakvebi nivTierebebis gamoyenebis TvalsazrisiT, iqmneba rac uzrunvelyofs Tivis maRali mosavlis miRebas, gaTibvisa da gaZovebis Semdeg balaxnaris karg wamozrdas. rTuli balaxnarevebi wlebis mixedviT (sami da meti weli) iZleva ufro stabilur da maRal mosavals, vidre martivi balaxnarevebi. balaxnarevebis (marcvlovan-parkosani) Srobisas parkosnebis (samyura, ionja) foTlebis sruli SenarCuneba xdeba, maSin rodesac parkosnebis calke naTesiT miRebuli balaxis masis Srobisas foTlebis didi danakargi aRiniSneba. balaxnarevebis Tesvisas sagrZnoblad umjobesdeba niadagis fizikur-qimiuri Semadgenloba, izrdeba niadagis dakordebis procesi. bunebrivi pirobebis gaTvaliswinebiT balaxnarevebis Semadgenloba sxvadasxvagvaria. narevSi Seaqvs adgilobrivi pirobebisaTvis yvelaze mosavliani da maRali kvebiTi Rirebulebis balaxebi. balaxebis saxeobaTa SerCevisas gaTvaliswinebuli unda iqnas maTi damokidebuleba niadagis, wylis reJimis, sakvebi nivTierebebis da sxvaTa mimarT. magaliTad marcvlovnebi azotis mimarT momTxovni arian, amitom isini kargad izrdeba azotiT mdidar niadagebze. parkosnebi kargad izrdeba fosforisa da kaliumis Semcvel niadagebze. saSualo tenianobis niadagebze kargad izrdeba mdelos wivana, ufxo Svriela, mdelos Tivaqasra, saTiTura, wiTeli da TeTri samyura. axali agraruli saqarTvelo 27 საკვე ბწა რმოებ ა საკვებწარმოება maRali tenianobis pirobebSi kargad izrdeba mdelos timoTela, mdelos melakuda, TeTri namikrefia, vardisferi samyura da sxva. xangrZlivi gamoyenebis saTibebisaTvis mizanSewonilia daiTesos fesuriani maRlari balaxebi, xolo saZovruli gamoyenebis SemTxvevaSi umjobesia daiTesos dablari, Zovebis amtani balaxebi. saerTod balaxnarevebis Tesvisas aucilebelia SerCeuli iqnas Tanabari vegetaciis mqone mcenareebi, imisaTvis rom miviRoT maRali mosavali da gamoviyenoT meore naTibis miRebis SesaZlebloba. xangrZlivi sargeblobis mravalwlovani saZovrebis Sesaqmnelad mizanSewonilia balaxnarevebSi Setanili iqnes parkosnebis 20-30%, maRlari- marcvlovnebi 20%-mde, dablari- marcvlovnebi 50-60%. saZovris tipis balaxnarevebSi Setanili unda iqnes sxvadasxva vadebSi mwifadi balaxebi (saadreo, saSualo, sagviano), romlebic gaZovebis Semdeg karg aqvits iZleva. Zovebis amtan balaxebad iTvleba: saZovris koindari, saTiTura, yviTeli ionja, TeTri samyura, kurdRlisfrCxila da sxva. saZovrul balaxnarevebSi Setanili unda iqnes agreTve maRlari marcvlovnebi, isini swrafad izrdeba da saSualebas aZlebs maTi safaris qveS gaizardos da gamagrdes dablari balaxebi. maRlari marcvlovnebi daTesvis welsve iZleva mwvane masis karg mosavals. cnobilia, rom rac metia mcenaris miwiszeda nawilebi (Rero-foTlebi), miT meti fesvebi grovdeba niadagSi. imisaTvis, rom mcenarem Seqmnas Rero-foTlebis didi masa mas esaWiroeba Zlieri fesvTa sistema, xolo fesvebis didi masis Sesaqmnelad saWiroa niadagSi fesvis mcenareuli qsovilis warmosaqmneli organuli nivTierebis arseboba. mravawlovani balaxebisagan Tivis maRali mosavlis miReba niSnavs, rom mosavlis miRebasTan erTad niadagSi grovdeba azoti (saSualod 1 kg yovel centner Tivaze), fosfori, kaliumi, kalciumi da mcenarisTvis saWiro sxva sakvebi nivTiereba. mravalwlovani balaxebis Tesva warmoebs safari kulturebis qveS da usafarod-sufTad. usafarod Tesva, sarwyav niadagebze, zafxulSi an adre SemodgomiT, winamorbedi kulturebis mier niadagis ganTavisuflebisTanave swrafad xdeba im angariSiT, rom naTesidan dazamTrebamde miviRoT erTi naTibi. safarqveS daTesili balaxebi pirvel wels sustad viTardeba da mcire mosavals iZleva, magram amiT Cven vigebT erT savegetacio wels, safari kulturis mosavlis aRebis Semdeg mcenare swrafad viTardeba da imave wels iZleva 1-2 naTibs.mravalwlovani balaxebis Tesva SesaZlebelia adre SemodgomiT an sagazafxulo kulturebis safarqveS. aseve SesaZlebelia balaxebis SeTesva gazafxulze simindSi, romlis aRebis Semdeg is kargad izrdeba da wlis bolomde 1-2 naTibs iZleva, xolo momdevno wels ukve srulad iTibeba (4-5-jer). mravalwlovani balaxebisaTvis niadagis damuSaveba damokidebulia Tesvis wesebsa da vadebze. Tu balaxebi iTeseba gazafxulze niadagi unda moixnas mzralad, winsaxvleniani guTniT 22-25 sm siRrmeze. SevitanoT organuli da mineraluri sasuqebi.adre gazafxulze xnuls farcxaven, xolo Tesvis win atareben kultivacias farcxviT. balaxebis zafxulSi an adre SemodgomiT Tesvisas, niadagis ZiriTadi damuSaveba warmoebs winamorbedi kulturisgan niadagis ganTavisuflebisTanave. xnuli Tu beltiania, kargad unda daiSalos diskebiani farcxebiT, moswordes misi zedapiri kultivatoriT da kbilebiani farcxiT, rogorc wesi Tesvis win da Tesvis Semdgom xdeba motkepna sagoravebiani satkepnelaTi, rac uzrunvelyofs balaxebis Teslis Tanabar siRrmeze CaTesvas da mis karg Sexebas niadagis nawilakebTan. safari kulturebis qveS balaxebis Tesva mimdinareobs ZiriTadi kulturis gardigardmo. Tu Tesva erT agregatSi sruldeba, maSin balaxebs Tesaven ZiriTadi kulturis mwkrivebs Soris.cal-calke Tesvis dros, umjobesia jer daiTesos safari mcenare (xorbali, qeri) da naTesis motkepnis Semdeg daiTesos balaxebi. naTesi balaxebis pirveli gaTibva mizanSewonilia Catardes niadagis zedapiridan 5-6 sm simaRleze. am SemTxvevaSi mniSvnelovnad mcirdeba danakargebi da xelsayreli pirobebi iqmneba wamonazardis ganviTarebisaTvis. gamoyenebuli literatura: - g. aglaZe “sakvebwarmoeba” (sakvebis warmoebis teqnologia da saZovruli meurneoba). Tbilisi. 2010. - i. sarjvelaZe, k. beriZe “mindvrad sakvebwarmoeba”. Tbilisi. 2008. - i. sarjvelaZe,j. jinWaraZe “sakvebwarmoeba agronomiis safuZvlebiT” (kulturaTa movla-moyvanis teqnologia). Tbilisi. 2012. - j.jinWaraZe “naTesbalaxiani saTibebis Seqmnisa da gamoyenebis zogierTi sakiTxebi”. fermerTa biblioTeka. N15. Tbilisi. 2003. - Н.Третьякова. Основыагрономии, Москва.2006. ioseb sarjvelaZe ekologiur mecnierebaTa akademiis akademikosi, sof. meur. mecn. doqt. prof, agraruli universitetis mecxoveleobisa da sakvebwarmoebis institutis mTavari mecn. TanamSromeli. jemal jinWaraZe soflis meurneobis mecnierebaTa doqtori, profesori. 28 axali agraruli saqarTvelo ივნისი, 2013 პრობლე მი ს არ პრობლემის არსი სი kver cxis biz nes i saqarTveloSi mefrinveleobis produqtebi msoflioSi yvelaze iaf, biologiurad srulfasovan da ekologiurad sufTa sakveb produqtebad miiCneva, romlebic yvela eTnikuri da religiuri adamianisaTvis misaRebia. dedamiwis mosaxleoba male 10 miliards miaRwevs. ubralo gamoTvliT, amdeni adamianis gamosakvebad sakvebi produqtebis sul mcire 3-jer gazrda iqneba saWiro. amJamad ZiriTadi aqcenti, iseTi sakvebi produqtebis warmoebaze keTdeba, romlebic proteins uxvad Seicavs. erT-erT aseT produqtad frinvelis xorci da kvercxi miiCneva. mefrinveleobaSi 2-jer naklebi sakvebi da Sroma ixarjeba, vidre mesaqonleobasa da meRoreobaSi, amitomac ukanasknel 10 weliwadSi msoflioSi kvercxis warmoeba orjer gaizarda, xolo xorcis — 5,2-jer. kvercxis moxmarebam ki erT sul mosaxleze msoflioSi 142 cali Seadgina. yvelaze met kvercxs holandia (633 cali) moixmars, Semdeg modis iaponia — 317, belgia — 314, aSS — 303, CexeTi — 300, ruseTi — 230. saqarTveloSi es maCvenebeli 110 cals ar aWarbebs. msoflioSi amJamad 997 miliardi cali, anu 59,0 mln. tona kvercxi iwarmoeba. frinvelis xorcis warmoeba ki 87 mil. tonas aRwevs. msoflio saSualod erT sulze 13kg. qaTmis xorcs moixmars, aSS — 65,4kg., brazilia — 48,5kg., saqarTvelo — 3,1 kilograms. amJamad, msoflioSi cxoveluri cilis deficitia. sul 70 mln. tona cxoveluri cila iwarmoeba. weliwadSi erT sul mosaxleze 10 kg. modis, e.i. — dReSi 30gr. erT kacze yvelaze meti cxoveluri cila okeaneTSi (160gr.) iwarmoeba; Semdegia samxreT amerika — 90gr. da evropa — 60gr. mecnieruli gaangariSebiT, erT heqtar naTesze yvelaze met cilas indauris xorcis da rZis warmoeba uzrunvelyofs. Semdeg modis kvercxi da broilerebi. Tu erT cal kvercxSi 12,7% cilas viangariSebT, maSin msoflioSi marto kvercxidan 7.5 milion tona cilas vawarmoebT, xolo frinvelis xorcidan — 15.3 mil. tonas (frinvelis xorcSi cila 17,6%-ia). rogorc vxedavT, saqarTvelo mefrinveleobis produqtebis warmoebis doniT msoflios mniSvnelovnad CamorCeba. Cven qveyanaSi mekvercxuli sawarmoebis saerTo simZlavre 2 mln. frTa kvercxmdebelia da 500 mln. cali kvercxi iwarmoeba. qveyanaSi mekvercxuli mimarTulebis sawarmoebia: sagarejo, patarZeuli, savaneTi, kumisi, dila, algeTi da sxva awarmoeben sasursaTo kvercxs da bazris udides nawils ikaveben. amitomac sasursaTo kvercxis imივნისი, 2013 porti, ukanasknel periodamde, TiTqmis ar gvqonda, Tu ar CavTvliT, kvercxproduqtebs (kvercxis fxvnils), romelic kulinariaSi da pur-funTuSeulis warmoebaSi gamoiyeneba. marTalia, kvercxis importi axla Semcirebulia, magram kvercxmdebeli frinvelis misaRebi hibriduli sadedleebi mTlianad importirebulia, rac mniSvnelovnad zrdis kvercxis TviTRirebulebas da Sesabamisad mis — fass. qveyanaSi SemuSavebuli ar aris dieturi kvercxis standarti, ris gamoc mwarmoebeli Tavisi Sexedulebisamebr awesebs fass. dadgenilia, rom kvercxis dieturobas misi siaxle gansazRvravs. dieturi kvercxi dadebidan 6 dRes ar unda aRematebodes, Tumca CvenSi warmoebul arcerT kvercxs dadebis TariRi ar aweria. aseve TviTneburad kvercxs aweren 0 xarisxs, rac bunebaSi ar arsebobs da umaRles fasSi hyidian. iqmneba gaurkveveli asociaciebi, romlebic mxolod mwarmoeblebiTa da amasTan araspecialistebiTaa dakompleqtebuli. rogorc Cans, aseTi asociaciebi TavianTi SexedulebebiT muSaoben da savaraudod, monopoliebsac qmnian. kidev ufro cudi mdgomareobaa mexorcul mefrinveleobaSi, rasac saqarTvelos bazris mxolod 20 %-mde ukavia, romelsac konkurencias uwevs, sazRvargareTidan Semotanili frinvelis xorci, ZiriTadad qaTmis barklebi romlebic gacilebiT iafia, vidre adgilobrivi produqcia. mosaxleoba dabali msyidvelunarianobis gamo, iZulebulia iafi, magram uxarisxo produqti SeiZinos. gansakuTrebiT cudi mdgomareobaa zafxulis TveebSi, roca gaZnelebulia xorcis realizacia. amis gamo, frinvelis xorcs savaWro obieqtebis daxlebze, xangZlivad arasaTanado pirobebSi inaxeba, rac naklavSi mikroorganizmebis ganviTarebas iwvevs, romlebic gamoyofen fermentebs da xorcSi arsebuli nivTierebebis daSlas iwvevs, rac amcirebs maT kvebiT Rirebulebas da adamianis janmrTelobas safrTxes uqmnis. gansakuTrebiT saSiSia Semotanili gayinuli xorci, radgan xangZlivad Senaxvis mizniT, zogjer igi emulgatorebs Seicavs, romlebic mas vizualur saxes unarCunebs, magram sakmarisia, aRniSnuli produqti, ramdenjerme galRves da Semdeg isev gaiyinos, rom mas mTlianad exsneba damcavi meqanizmi. aqedan gamomdinare, axali agraruli saqarTvelo 29 პრობლემ ის არსი პრობლემის aucilebelia adgilobrivi warmoebis gafarToeba da sakuTari bazris aTviseba, rac Tavidan agvacilebs mefrinveleobis produqtebis imports da mosaxleobas axali, ekologiurad sufTa produqtebiT uzrunvelyofs. amJamad saqarTveloSi kvercxis biznesTan dakavSirebiT didi aJiotaJia atexili. kvercxis importiorebze arakvalificiuri, antireklama keTdeba, TiTqos Semotanilia mutanti qaTmebis kvercxi, romlebic dReSi 10-15 cal kvercxs deben, rac sruli uvicobaa. erTi cali kvercxis warmoqmnas 24 saaTi sWirdeba, amitomac qaTami dReSi mxolod 1 cal kvercxs debs. Cven aseT sisuleleze ki ar unda vidavoT, aramed unda davumtkicoT momxmarebels, rom Semotanili kvercxi, Sori manZilidan transportirebisas Zveldeba, wydeba xalazebi, ris gamoc yviTri da cila erTmaneTSi ireva, mimdinareobs kvercxis gamoSroba da swrafi bioqimiuri procesebi. axaldadebul kvercxs, cilaSi arsebuli lizocimis meSveobiT, baqteriociduli Tviseba aqvs, rac mikroorganizmebis ganviTarebas uSlis xels. roca kvercxi Zveldeba lizocimis inaqtivacia swrafad mimdinareobs, icvleba misi fiziko-qimiuri Tvisebebi da masSi mikroorganizmebi iolad aRweven. saqarTveloSi kvercxis Senaxvis vadebi da pirobebi marto importirebul kvercxze ki ara, adgilobriv warmoebul produqciazec darRveulia, radgan masze kvercxis dadebis TariRi aRniSnuli ar aris, rac ase aucilebelia dieturi kvercxisaTvis. yovlad gaumarTlebelia, qveyanaSi kvercxis importis daSveba, radgan Cven sawarmoebs kvercxis warmoebis udidesi potenciali aqvT. TiTqmis yvela mekvercxul sawarmoSi frinvelis Senaxvis uaxlesi kompiuteruli marTvis teqnologiebia danergili, Semoyvanilia maRalproduqtiuli hibriduli da ara genmodificirebuli frinveli (rogorc amas zogierTebi avrceleben). araviTari hormonaluri preparatebi frinvelis kvebisaTvis ar gamoiyeneba. amJamad arsebuli mekvercxuli sawarmoebis simZlavre srulad uzrunvelyofs bazris moTxovnilebas. maS, raSia saqme, ratom dagvWirda kvercxis importi? vfiqrob, amis mizezi zogierTi arakeTilsindisieri mewarmea, romelic sazRvargareT iafad yidulobs kvercxs, adebs Tavis Stamps da Zvirad hyidis, rac mraval keTilsindisier mewarmes azaralebs. yovelive amis aRmofxvra martivad SeiZleba. yvela sawarmoSi unda Catardes monitoringi da dadgindes arsebuli simZlavridan gamomdinare, ramdeni kvercxis warmoeba SeuZlia TiToeul sawarmos da ramden kvercxs awvdis bazars. Tu Cveni sawarmoebi sakuTar bazars uzrunvelyofen, maSin risTvis unda SemovitanoT kvercxi? magram aq aris meore problemac, adgilobrivi produqcia Semotanilze yovelTvis Zviria. aq ki gamosavali saxelmwifoebrivi politikaa. saxelmwifo verafriT exmareba mewarmeebs sainkubacio kvercxiT uzrunvelyofaSi, saqarTveloSi ar funqcionirebs arcerTi reproduqtori, romelic sawarmoebs hibriduli sain- kubacio kvercxiT moamaragebda, mewarmeebi ar sargebloben liberaluri gadasaxadebiT, maSin rodesac soflis meurneobis yvela produqcia mogebis gadasaxadidan da dRg-sgan gaTavisuflebulia, nuTu es dargi ar ekuTvnis soflis meurneobas? saxelmwifos xelSewyobis pirobebSi, SesaZlebelia, erTi 50000 simZlavris Telavis mekvercxuli reproduqtoris aRdgena, sadac SenarCunebulia Senoba-nagebobebi, teqnika. germaneli investoris mier SeZenilia da damontaJebulia uaxlesi teqnologiuri mowyobilobebi, magram sawarmo, rogorc reproduqtori, dRemde ar funqcionirebs. ara da, aRniSnuli reproduqtori Tavidan agvacilebda sazRvargareTidan erTdRiani wiwilebis Semoyvanas da produqciis TviTRirebulebas Seamcirebda. amasTan, aucilebelia, sabaJoze dawesdes kontroli, raTa saqarTveloSi mxolod broilerebis misaRebad sainkubacio kvercxi Semovides. xolo sasursaTo kvercxis Semotana sastikad aikrZalos. male sruli datvirTviT amuSavdeba martyofis mexorculi reproduqtori, romelic mniSvnelovnad Seamcirebs sainkubacio kvercxis importsac. fermerebisaTvis xelis Sewyoba am dargis aRorZinebis aucilebeli pirobaa. msoflios mraval qveyanaSi saxelmwifo, fermerebisaTvis subsidiebs gamohyofs da miRebul produqciaze fassac TviTon aregulirebs, amasTan saWiroa frinvelis sakvebis dasamzadeblad Semotanil ingredientebze sagadasaxado SeRavaTebi dawesdes, raTa sakvebis fasi Semcirdes. mefrinveleobis produqciis warmoeba metad rTuli saqmea da maRal kvalifikacias moiTxovs. fermerebis saqmianobaSi xSiri Careva, maSin rodesac saxelmwifo mas arafriT exmareba, zianis momtania. amitom saWiroa davicavT Cveni mewarmeebi, gadavarCenT gakotrebisagan, mosaxleobas ki axal, ekologiurad sufTa produqts mivawvdiT. roza nozaZe agraruli universitetis sruli profesori. 30 axali agraruli saqarTvelo ივნისი, 2013 მეცხვარეო ბა მეცხვარეობა saqarTvelos mecxoveleobaSi mecxvareobas mniSvnelovani adgili uWiravs. sxvadasxva arqeologiuri gaTxrebi, uZvelesi Zeglebis bareliefebze gamokveTili cxvris figurebi da sxva imis dasturia, rom qarTveli kaci mecxvareobis ganviTarebas odiTganve did yuradRebas uTmobda. uZvelesi droidan saqarTveloSi mecxvareobis ganviTarebis maRal doneze metyvelebs isic, rom evropasa da sxva qveynebSi Cvengan maRalxarisxiani matyli gahqondaT da amasTan erTad adgilobrivi cxvris gasaumjobeseblad erkemlebsac yidulobdnen. batknis xorcis warmoebis uwyveti rezervi saqarTveloSi bunebrivi da geografiuli pirobebidan gamomdinare, saqarTvelos sxvadasxva zonaSi istoriulad mecxvareobis gaZRolis sami tipis sistema Camoyalibda: 1. momTabare — eqstensiuri, romelic mTlianad zamTrisa da zafxulis (alpuri) saZovrebis sezonur gamoyenebaze da am ori regionis damakavSirebel, cxvris gadasareki trasebis gardamaval saZovrebzea damyarebuli; 2. stacionaruli — zamTarSi baguri kveba da zafxulSi raionSi mdebare alpur mdeloebSi Zoveba; 3. sakarmidamo-samomxmareblo — rodesac cxvari ZiriTadad soflis gasadevarze Zovs. momTabare mecxvareoba qveynis im raionebSia ganviTarebuli, romlebic cxvars didi kavkasionis saZovrebze aZoveben. cxvris Senaxvis am sistemas qarTl-kaxeTsa da mcxeTa-mTianeTSi gavrcelebuli, muxlmagari TuSuri jiSis cxvari miesadageba. stacionarul mecxvareobas misdeven mesxeT-javaxeTSi (mcire kavkasionze), sadac saxorce-samatylo jiSis cxvrebs amravleben, xolo sakarmidamo-samomxmareblo mecxvareoba dasavleT saqarTvelos mTagorian raionebSia ganviTarebuli, aq ki imeruli jiSis cxvaria momravlebuli. imis gamo, rom saqarTveloSi zamTrisa da zafxulis saZovrebs Soris disproporcia didia (zafxulis saZovrebi 3-4 jer aRemateba zamTrisas), gamosazamTrebeli cxvris suladoba maqsimalurad unda Semcirdes. es faris struqturaSi nerbebis xvedriTi wilis gazrdiT SeiZleba ganxorcieldes: momTabare mecxvareobaSi 75%-mde, xolo stacionarulSi da sakarmidamo-samomxmarebloSi ki 80%-mde da metad. mecxvareobidan warmoebuli produqciis TviTRirebulebis SemcirebaSi erTi nerbidan miRebuli produqciis raodenobas mniSvnelovani adgili uWiravs, misi gazrda ki mravalnayofierebis, xSirივნისი, 2013 nayofierebis da adreulobis xarjze SeiZleba. ase magaliTad, sxavdasxva jiSis cxvari erTi wlis ganmavlobaSi 1,2,3 da zogjer 4 batkansac ki gvaZlevs. mravalnayofieri da mcirenayofieri cxvrebi arsebobisaTvis garkveuli raodenobis sakvebs xarjaven, magram imisda mixedviT, Tu ramden batkans gazrdian TiToeuli kilogrami xorcis sawarmoeblad, es sidide mkveTrad aris gansxvavebuli; magaliTad, 1 kg. batknis xorcis warmoebaze (cocxali masiT) weliwadSi ixarjeba: erTi batknis gazrdaze — 21,5kg. sakvebi erTeuli, ori batknisa — 15,7kg. sakvebi erTeuli, anu 27%-iT naklebi, sami batknisa — 14,2kg., anu 34%-iT naklebi, oTxi batknis gazrdaze — 13,4kg. sakvebi erTeuli, anu 38%-iT naklebi. rogorc zemoT aRvniSneT, dasavleT saqarTveloSi odiTganvea Camoyalibebuli mecxvareobis gaZRolis sakarmidamo-samomxmareblo sistema. aq gavrcelebulia Zveli qarTuli jiSis pirdapiri STamomavali — imeruli cxvari, romelic sxva jiSis cxvrebidan iseTi unikaluri biologiuri TvisebebiT gamoirCeva, rogorebicaa adreuloba, mravalnayofiereba da poliestruloba. amJamad, imeruli cxvari mosaxleobis pirad damxmare meurneobaSia moSenebuli. aq TiToeul ojaxs 1-10 suli cxvari hyavs, romelic ubnis sxva cxvrebTan erTad soflis gasadevarze Zovs. saseleqcio muSaoba mxolod da mxolod dabali aRwarmoebis unaris mqone nerbebis gamowunebaSi gamoixateba: glexi iwunebs im cxvars, romelsac 11-16 Tvis asakSi batkani ar hyavs da imasac, romelic weliwadSi orjer ar doldeba da TiToeul dadolebaze 2 batkanze naklebs igebs. cxvris moSeneba axlo naTesauria. mwiri kvebis pirobebSi swrafi aRwar-moebis Tvisebebis mixedviT, mizanmimarTuli xalxuri seleqciis Sedegad, imeruli cxvari mcire wonis, magram aRwarmoebis didi unaris mqone jiSad Camoyalibda. nerbebis cocxali axali agraruli saqarTvelo 31 მეც ხვა რეობა მეცხვარეობა m sa ma s 28-30 28 30 kilogra r mia, m er rkem mlebi b sa s ki 32-35 32 35 kilogrami. imeruli cxvris xorcs sxva cxvris xorcisagan gansxvavebiT, ar axasiaTebs xorcisaTvis damaxasiaTebeli specifikuri gemo da suni. is nazi da saukeTeso aromatis mqonea. marTalia es jiSi ar xasiaTdeba cocxali masis da naklavis didi woniT, magram samagierod, rogorc amas m. rCeuliSvili aRniSnavs, imeruli cxvris xorcis wliuri sarealizacio produqcia 51kg-s aRemateba (m. S. batknis xorcisa 40kg) maSin, r desac TuSur cxvarSi es maCvenebeli 25kg-s ar aRemateba. misive gaangariSebiT, wlis dasawyisSi erTi suli zrdasruli deda-cxvrisagan SeiZleba 3-5 batkani miviRoT, maSin rodesac TuSuri cxvrisagan saSualod erTi batkani miiReba. sayuradReboa, rom 6 Tvis asakSi imeruli cxvris cocxali masa zrdasruli cxvris 72%-s aRwevs da gamravlebisTvis sruliad momwifebulia. 12 Tvis Toxli zrdasruli nerbis 94%-s iwonis, rac mis uCveulod did adreulobaze migvaniSnebs. jiSis gansakuTrebul Tvisebas warmoadgens uwyveti gamravlebis unari, dadolebidan ramodenime dReSi nerbvaze modis wlis nebismier dros, riTac mkveTrad gansxvavdeba sxva jiSebidan. amasTan erTad, 11-14 Tvis asakSi is ukve 2 an 3 da xSirad met batkans igebs da weliwadSi orjer doldeba. am Tvisebebis gamo imerul cxvars swrafi brunva axasiaTebs. cxvris xorcis warmoebis gazrdisa da TviTRirebulebis Semcirebis erT-erTi ZiriTadi faqtoria cxvris swrafi brunva da mravalnayofiereba. dadgenilia, rom erTi nerbidan 2 batknis gamozrdis SemTxvevaSi, TiToeuli kilogrami cocxali masis namatis misaRebad 50%-iT naklebi sakvebi ixarjeba, vidre erTi batknis gamozrdisas. amitom, mTel msoflioSi farTo masStabiT mimdinareobs muSaoba cxvris nayofierebis asamaRleblad. imeruli cxvris produqtiulobis gadidebis RonisZiebebi da rekomendaciebi gasuli saukunis 20-iani wlebidan dRemde saqarTveloSi araerTi nabiji gadaidga endemuri jiSis cxvrebis dacvasa da srulyofisaTvis. qarTuli ji- 32 axali agraruli saqarTvelo Sis cxvrebis Seswavlas safuZveli Cauyara n. ioselianma, Semdeg ki am sakiTxebze muSaobdnen prof. i. jandieli, m. rCeuliSvili da sxv. 1977-78 ww m. rCeuliSvilis xelmZRvanelobiT Catarda imeruli cxvris eqspediciuri gamokvlevebi dasavleT saqarTvelos Terjolis, zestafonis, saCxeris, xaragaulis, WiaTuris, wyaltubos, xonis, vanis, lentexis da cageris raionebSi perspeqtiuli populaciebis gamovlenis mizniT da daisaxa jiSis srulyofis da momravlebis RonisZiebebi. Camoyalibda jiSsaSenebi da sanaSene fermebi miwis farTobiTa da materialur-teqnikuri baziT. SemuSavda imeruli cxvris individualuri baraTebi, sadac gaTvaliswinebuli iyo swrafi brunvis mqone cxvrisaTvis saWiro yvela maCvenebeli. magram, sxvadasxva mizezis gamo sakiTxi bolomde ver iqna miyvanili. sabazro ekonomikur urTierTobaze gardamavali periodis siZneleebma daRi daasva sanaSene-saseleqcio muSaobas saqarTveloSi. araswori iyo soflis meurneobis sanaSene saqmis departamentis gauqmeba, ramac sabolood moSala sanaSene-saseleqcio muSaoba mecxoveleobaSi. imeruli jiSis cxvarze sanaSene-saseleqcio muSaobis Sesaxeb specialur literaturaSi dRemde garkveuli masala moipoveba. arsebuli da Cveni damuSavebuli masalebis safuZvelze SevimuSaveT imeruli jiSis cxvris gaumjobesebis saseleqcio-sanaSene RonisZiebebi. Cvens mier me-20 saukunis bolos Catarebulma eqspediciurma gamokvlevebma gviCvena, rom imeruli cxvris metnaklebad tipiuri suladoba SenarCunebulia Terjolis, saCxeris da WuiaTuris raionebSi, sadac saerTo raodenobis 65-70% xalasjiSianad SeiZleba CaiTvalos. maT ZiriTadad SernarCunebuli aqvT jiSisaTvis damaxasiaTebeli unikaluri sameurneo-biologiuri Tvisebebi da produqtiuloba. dasavleT saqarTveloSi imeruli cxvris moSenebisa da srulyofisaTvis saWiroa jiSsaSenis aRdgena Terjolis raionSi, romlis gankargulebaSi unda gadaeces saTanado miwis farTobi da sanaSene fermebi. upirveles amocanas warmoadgens iseTi reproduqtoris Seqmna, sadac moSenebuli iqneba tipiuri imeruli jiSis TeTrmatyliani, adremwifadi, poliestruli da mravalnayofieri cxvari. sanaSene fermebisaTvis tipiuri imeruli cxvris SeZenis sirTule mdgomareobs imaSi, rom ukanaskneli aTeuli wlebis manZilze avtotransportis raodenobis zrdasTan erTad, metad imata qveynis aRmosavleT raionebidan da sxva mezobeli qveynebidan didi tanis, magram monoestruli da mcirenayofieri jiSis erkemlebis Semoyvanam. am gziT iqmneba sxadasxvagvari hibridebi, rac metad aqveiTebs imeruli cxvris im Zvirfas biologiur Tvisebebs, riTac is fasobs. imeruli cxvris moSeneba-momravleba da Semdgomi srulyofa mraval genetikur, seleqciur, movlapatronobis, kvebisa da namatis gamozrdis sakiTxebs Seicavs da sami ZiriTadi etapiT Semoifargleba: 1. ZiriTadi sanaSene reproduqtoris Seqmna; ივნისი, 2013 მეცხვარეობა 2. maRali donis seleqcia xazobrivi da ojaxobrivi moSenebiT; 3. imeruli cxvris gavrcelebis zonaSi masobrivi seleqcia genofondis dacvisa da srulyofis mizniT xalasjiSiani cxvris masivebis momravleba. imeruli cxvris ZiriTadi reproduqtoris normaluri funqcionirebi-saTvis unda SeirCes teritoria, romelic uzrunvelyofs 100 nerbs, 200 batkans da 100 sul suqebaze dayenebul cxvars bunebrivi da kulturuli saZovriT, xolo zamTrisaTvis wvniani da nawilobriv uxeSi sakvebiT. agreTve Sesyidul unda iqnas koncentrati da uxeSi sakvebi. mwvane konveieri adgilze unda daigegmos nakveTis reliefis, niadagis da sxva pirobebis gaTvaliswinebiT. reproduqtorisaTvis cxvari Sesyiduli unda iqnas adgilobrivi mosaxleobisagan. gansakuTrebuli yuradReba unda mieqces SesaZeni suladobis SerCevas. cnobilia, rom glexi sanaSened ar itovebs iseT cxvars, romelic erT batkans igebs da amitom bazarze upiratesad mas yidis, aseTebi ki usistemo metizaciis Sedegad, am bolo dros bevria, amitom Toxlis SeZenaa saWiro im glexisagan, romelsac mravalnayofieri cxvrebi hyavs. ukeTesia, rom SeZenil iqnas Toxli 12-16 Tvis asakSi, romelmac tyupi an meti batkani moigo. mravalnayofieri Toxlis SeZena Tavisi namatiT ori biologiuri Tvisebis: adreulobisa da mravalnayofierebis garantias iZleva. rogorc wesi, Tu cxvarma pirvel dadolebaze tyupi an meti batkani moigo, is SemdegSic mravalnayofieri iqneba. amasTan, Tu Toxlma Semodgomaze moigo, es mis poliestrulobazedac miuTiTebs. amgvarad, Semodgomaze Sesyiduli Toxli, romelsac 12-16 Tvis asakSi ukve 2 da meti batkani hyavs, imeruli cxvris generaciuli funqciis yvela ZiriTadi niSanTvisebiT xasiaTdeba, romelic memkvidreobiT gadaecema STamomavlobas. reproduqtorSi sanaSened datovebuli cxvari unda xasiaTdebodes imeruli jiSis yvela tipiuri niSniT: TeTri feriT, naxevraduxeSi matyliT, damaxasiaTebeli garegnobiT, magari konstituciiT da SeZlebisdagvarad maRali produqtiulobiT (matylis sigrZiT da SebusulobiT, cocxali masiT, merZeulobiT da sxva). amis gaTvaliswinebiT unda Seiqmnas sami xazi: 1 — mravalnayofieri, 2 — poliestruli da 3 — malmwifadi. aucilebelia Camoyalibdes ojaxic (xazebis analogiiT). moSeneba unda moxdes mxolod viwronaTesauri. 3-4 Taobis Semdeg xdeba xazTa Soris Sejvareba. yvela xazis erkemali unda gamoicados STamomavlobis mixedviT reproduqtoris nerbebTan SewyvilebiT. nawili erkemlebisa droebiT unda gadaeces imeruli cxvris gavrcelebis calkeuli ubnebis mosaxleobas Tavisi kuTvnili cxvris gasanerbad. mkveTrad gamaumjobesebeli erkemlebi gamoyenebuli iqneba reproduqtorSi samuSaod. sanaSened nerbebi da erkemlebi reproduqtorSi darCebian 4-5 wlis asakamde. doli iwarmoebs ZiriTadad or sezonSi (gazafxuli, Semodgoma). yvela cxvari, romelic ver daakmayofilebs moTxovnilebas gaივნისი, 2013 moiwuneba. gamonaklisi iqneba mxolod is individebi, romlebsac romelime niSanTviseba mkveTrad eqneba gamoxatuli. aseTi cxovelebi droebiT darCebian xazisTvis damaxasiaTebeli Tvisebis gaZlierebis mizniT. magaliTad, Tu cxvari ar aris poliestruli, magram sistematurad igebs 3-4 batkans, darCeba mravalnayofier xazSi, an ojaxSi da Sewyvildeba malmwifadi da warmoSobiT poliestruli xazis erkemliT. imeruli cxvris gavrcelebis arealSi masobrivi seleqcia amJamad did winaaRmdegobasTanaa dakavSirebuli. individualur seqtorSi gavrcelebuli yvela ubnis cxvari erT saZovarze Zovs. am garemoebis gamo, romelime glexis mier, sxva jiSis erkemlis SemoyvaniT saSiSroeba iqmneba ubnis cxvrebis mTlianad gadajiSebisa. aRsaniSnavia isic, rom yvela sqesobrivi da asakobrivi cxvris suladoba erTad Zovs da nerbvaze mosul cxvars nerbavs STamomavlobis xarisxze Seumowmebeli mamali Toxlebi da erkemlebi. imeruli cxvris gavrcelebis raionebSi mizanmimarTuli masobrivi seleqciis warmoeba SesaZlebeli iqneba mas Semdeg, rodesac Camoyalibdeba srulyofili jiSsaSeni da fermeruli meurneobebi. jiSsaSeni SeimuSavebs RonisZiebaTa kompleqss, romelic xels Seuwyobs imeruli cxvris unikaluri Tvisebebis aRdgena-ganmtkicebas da SesaZlebels gaxdis sanaSene mozardis produqtiulobis gazrdis gziT batknis xorcis uwyveti warmoebis rezervs saqarTveloSi. saqarTvelos agraruli universitetis mixeil rCeuliSvilis mecxoveleobis biologiuri safuZvlebis instituti, soflis meurneobis mecnierebaTa doqtori, gela maWaraSvili koba nacvalaZe saqarTvelos agraruli universitetis mixeil rCeuliSvilis mecxoveleobis biologiuri safuZvlebis instituti, soflis meurneobis mecnierebaTa doqtori axali agraruli saqarTvelo 33 ვე ტერინა რია ვეტერინარია verterinaroba rTuli profesiaa, veterinaria urTulesi dargia r — Tu saswavlo procesi ri S sabamisi specialobebis, Se p prog ramebis da meTodebis m xedviT ar mimdinareobs, mi a iswavleba is sagnebi, rac ar v terinar eqims sWirdeba, ve l mazi Senoba da Tanamedla r ve teqnikiT aRWurvili ro l boratoriebi Tavis dala niSnulebas da funqcias k gavs. rogorc vici, axakar l saswavlo programebidan li v terinarisTvis umniSvneve l vanesi lo mimarTulebebi a saerTod amoRebulia, an an S vecilia, amitom, mimaCSek veterianaria, erTi SexedviT, TiTqos, nia, rom am 3-4 wlian periCveulebrivi, Tumca, mainc araCveulebri- odSi darCenili specialovi dargia, romelsac mosaxleobis usafr- bebi, rac unda gaZlierebulad iswavlebodes, absoTxoebis TvalsazrisiT qveynisTvis fasluturad warmoudgenelia, daudebeli mniSvneloba aqvs. am dargis studenti ase mcire droSi ganviTarebis done, erTgvarad, qveynis civeterinaris rTul profevilurobis maCvenebelicaa. sias daeuflos da maTgan dRes Cveni Jurnali qveynis mTavar srulyofili veterinari dadges. ai veterinars, saqarTvelos soflis es aris ZiriTadi problema da ara meurneobis saministros sursaTis is, vis ra interesebi aqvs, vin ra fesaagentos ufrosis moadgiles mi- riT SeReba agraruli universitexeil soxaZes maspinZlobs. saubars tis kedlebi Tu rogori linoliumi qveyanaSi veterinariaSi arsebuli agia derefanSi. — samwuxarod, Cvens mosaxleobas mdgomareobiT viwyebT da bunebrivad ibadeba kiTxva, rogor aris qve- saTanadod gaazrebuli ar aqvs, Tu yanaSi veterinarTa momzadebis do- rogor aris veterinarze damokidene, akamyofilebs Tu ara qarTuli buli Cveni janmrTeloba da usafveterinaruli skola dRevandelo- rTxoeba. umetesoba fiqrobs, rom bis moTxovnebs. sakiTxi, viciT rom veterinari Zroxis eqimia da meti aqtualuria, batoni mixeilisTvis araferi, Tumca. arc es aris patara es Zalze mtkivneuli Tema aRmoCnda. saqme, magram modiT Cveni bina kargad arc gagvkvirebia, radgan is profe- davaTvalieroT da is nivTebi, rac sionali veterinaria, ganaTleba da veterinaris kontrolis arealSia praqtika ucxoeTSi aqvs miRebuli moqceuli, saxlidan gamovitanoT da da kargad icis kargi veterianaris vnaxoT ra dagvrCeba binaSi. maS ase: fasica da movaleobis simZimec. ag- macivridan gamoviRoT xorci, kverrarul universitetTan dakavSi- cxi, rZis nawarmi, Tevzeuloba, Zexverebuli vnebaTaRelva, arcTu didi uli, konservebi, zRvis produqtebi, xniT, Camcxralia da, bunebrivia, Semdeg gadavideT saZinebelSi aviqveynis mTavar veterinars, es sa- RoT baliSi, muTaqa, leibi da sabani, Tu matylisaa, karadidan gamovalakiTxi awuxebs. — zoovetis, agrarul universi- goT Salisa da tyavis nawarmi, fextetTan SeerTebas dadebiTi mxarec sacmelebi, avalagoT tyavis aveji, aqvs da — uaryofiTic, magram axla jagrisebi da vnaxoT ra dagvrCeba. samwuxarod, sazogadoebas es karam sakiTxze nu SevCerdebiT, samomavlod gadavdoT — meubneba batoni gad ar aqvs gacnobierebuli, rogor mixeili, mTavari swavlebis xaris- mniSvnelovania veterinaris Sroma, xia, ra ganaTlebas aZlevs saswav- rom produqti, rasac mivirTmevT, lebeli students — emociurad mix- nivTebi, romelsac yoveldRiurad visnis respublikis mTavari veterina- yenebT, usafrTxo da uvnebeli iyos! 34 axali agraruli saqarTvelo — batono mixeil, Tqven marTlac damafiqreblad dagvixasiaTeT veterinaris roli. gvyavs ki saTanadod momzadebuli da sakmarisi raodenobis veterinarebi, rom marTlac daculi iyos usafrTxoeba? — veterinarebis mxriv qveyanaSi urTulesi mdgomareobaa. samwuxarod, soflad veterinarebis 80 procenti 40 welsaa gadacilebuli. rac imaze mianiSnebs, rom wlebis ganmavlobaSi dargi arapoupularuli iyo da degradacias ganicdida. — ram gamoiwvia aseTi Cavardna? — dargi ar iyo mimzidveli, specialists ar hqonda dasaqmebis perspeqtiva, Semosavali; isinic ki vinc Tavis droze daamTavres veterinaruli saswavlebeli, versad saqmdebodnen, radgan saxelmwifos mxridan gauazrebeli da gulgrili damokidebulebis gamo veterinaruli dargi saerTod moiSala, amitom specialistebi iZulebuli gaxdnen profesia SeecvalaT. es erT-erTi ZiriTadi mizezia imis, rom dRes veterinarebis mwvave naklebobaa qveyanaSi. — arsebuli veterinarebis kvalifikacia Tu kontroldeba, vin amowmebs maT profesionalizms? — es procesic dasaregulirebelia, cxovelTa jandacvis msoflio organizacia gvTxovs rom SevqmnaT calke organo, e. w. veterinaruli palata, romelic yvelanair veterinarul saqmianobas uxelmZRvanelebs. es iqneba damoukidebeli arasamTavrobo organizacia, romelsac eqneba sertifikatebis gacemis da CamorTmevis ufleba, samecniero daskvnebidan gamomdinare saswavlo kurkulumebis Sedgena, warmatebuli veterinarebis dajildoeba da sxva. ai, magaliTad dRes ramdenime werili gvidevs saagentoSi, sadac mianiSneben rom arakvalificirebulobis gamo veterinarma dauSva Secdoma, ver gaakeTa ise, rogorc saWiro iyo da gvTxoven reagirebas. Cven aranairi RonisZiebis gatareba ar SegviZlia. sakmaod didi vakuumia Seqmnili. CvenTan Tu kacma erTxel miiRo veterinaris diplomi, is mTeli cxovreba veterinaria, magram, realurad es ase ar aris. ucxoeTSi yovel xuT weliwadSi erTxel xdeba ივნისი, 2013 ვეტერი ნარია ვეტერინარია veterinaris gadamzadeba-testireba. gamocdebis Cabarebis Semdeg Tu isini veterinarebad muSaoben, licenzia ugrZeldebaT. CvenTan jer arc veterinarTa licenzirebis sistema ar arsebobs. — veterinarebis momzadebis rogori praqtikaa ucxoeTSi, ar SeiZleba Cvenc viswavloT maTgan? — xSirad am mxriv orientirad viyeneb baltiisa da balkaneTis qveynebis gamocdilebas, romlebmac mokle droSi SeZles maRali donis miRweva. maT danergili aqvT aseTi sistema: veterinarebi romlebic muSaoben, gadian testirebas da aaxleben serTifikats, muSaobis gamocdilebis armqone, diplomiani veterinarebi, ise ver miiReben licenzias Tu 1-1.5 Tviani kursebi ar gaiares da salicenzio gamocdebi ar Caabares. es saWiroa imisTvis, rom veterinaria, iseve rogorc sxva dargebi, Zalian swrafad viTardeba da Tanamedrove teqnologiebis dauflebas, mudmivi momzadeba sWirdeba. evropis umetes qveynebSi veterinaris diplomisa da licenziis misaRebad studentebi 9-10 wlian saswavlo kurssa da praqtikul mecadineobebs gadian. — ramdeni veterinari unda iyos qveyanaSi, rogoria standarti? — kargi gamocdileba gvaqvs sabWoTa praqtikidan, iq bevri iseTi praqtika iyo, romlis gamoyenebac aucilebelia. im dros am saqmeSi didi Sroma iyo Cadebuli, veterinaruli mecniereba Tavis sityvas ambobda da dargi sakmaod ganviTarebuli iyo. amitom viyenebT im gamocdilebas da vamatebT axals. adre qveyanaSi 480 veterinaruli ubani iyo, yvela ubanze reliefis da cxovelTa raodenobis mixedviT 3-4 veterinari muSaobda, amas emateboda saxelmwifo veterinarebi, romlebic akontrolebdnen bazrebs da laboratoriebs, ase rom moqmedi veterinarebis ricxvi 4000-4500 Seadgenda. dRes mxolod saxelmwifo seqtorSi dasaqmebul veterinarTa ricxvi, aq ar vgulisxmob laboratoriebSi momuSave veterinarebs, 110 kacia, amas emateba sasaklaoze mimagrebuli veterinarebi, romlebsac gansazRvruli funqcia aqvT. Tu cifrebs erTmaneTs SeadarebT, daskvnis gakeTeba ar gaWirdeba. daT treiningebi, aris baza, razedac Cven dargs ganvaviTarebT. rac Seexeba gaaxalgazrdavebas, es procesi agvianebs. dRes im studentebs, romlebic veterinarul fakultets amTavreben, survili aqvT imuSaon qalaqSi da iyvnen egzotikuri, e.w. araproduqtiuli cxovelebis, ZaRlebis, katebis eqimebi, dasaqmdnen bazrebSi an, ukeTes SemTxvevaSi, laboratoriebSi. samwuxarod, soflis mosaxleoba am specialobiT, faqtobrivad ar interesdeba. magaliTad SarSan misaReb gamocdebze pirvel specialobad veterinaria mxolod erTma abiturientma daasaxela. anu mxolod erT axalgazrdas surda veterinari gamxdariyo. es imis maniSnebelia, rom dargi ukidures dReSia, magram vimedovneb, sanam erTi adamiani mainc interesdeba am saqmiT, situaciis gamosworeba SesaZlebelia. imedi gvaqvs, male movaxerxebT dargis reabilitacias da mis mniSvnelobasac ufro meti adamiani gaiTavisebs. — aseT realobaSi rogoria veterinaruli foni qveyanaSi? — daavadebis mxriv veterinaruli foni Zalian mZimea. es logikuric aris, radgan saxelmwifo kontroli TiTqmis ar arsebobda, magram katastrofuli viTareba ar gvaqvs, adamianTa sikvdilianoba mxolod amitom ar aris didi, veterinarebi, romlebic SemorCa raionebSi, erTmaneTis daxmarebiT, kolegialobiT, megobrobiT Zalian bevrs saqmes akeTeben. cofiani cxovelis gamoCenis, dakbenis SemTxvevis gamovlenis dros, veterinars kanoni avalebs, samkilometrian zonaSi Caataros vaqcinacia, unda acras yvela amTvisebeli cxoveli: ZaRli da kata... arada raionSi erTi an, ukeTes SemTxvevaSi, ori veterinaria, rogor warmogidgeniaT, rogor moaxerxebs erTi an ori veterinari am saqmes gaswvdes. amitom Zalian xSirad veterinarebs uwevT daxmareba sTxovon mezobel raionsa Tu so- felSi momuSave kolegebs da aseTi daxmarebiT gavidnen fons. Aamitom, zogierT Cinovniks iseTi warmodgenac ki Seeqmna, saqmes Tu erTi-ori veterinari arTmevs Tavs, raRa saWiroa maTi raodenobis zrda? imas ki aRar iTvaliswinebs, ra Zalisxmevad ujdeba erT adamians amxela saqmis keTeba. Cven xom viciT, ris xarjze xerxdeba es. Rom ara wminda wylis veterinaruli Sinagani pasuxismgebloba, maT yvelaze kargad ician, ra Sedegebic SeiZleba moitanos umoqmedobam, imas ver SeZlebdnen, rasac dRemde isini akeTebdnen. — romeli daavadebebia ufro gavrcelebuli, romel ubanzea yvelaze rTuli mdgomareoba? — jilexi, bruceliozi, pasterelozi. rac Seexeba Turquls aq saxelmwifos swori gezi aqvs aRebuli, yovelwliurad orjeradad vcriT cxovelebs. es programa minimum sami weli gagrZeldeba, rasac kvlav saxelmwifo daafinansebs. acrebze cxovelTa identifikacia-pasprotizaciis procesic mibmulia. rac Seexeba jilexis kerebs, rasac Cven „manifestur kerebs“ veZaxiT, vaxorcielebT vaqcinacias, raTa daavadebis SemTxveva ar ganmeordes. jilexze vaqcinacia sakmaod kargad moqmedebs. maRali xarisxis vaqcina saqarTveloSi, baqteriofagSi mzaddeba da sakmaod iafic Rirs, amitom kargi iqneba, Tu mosaxleoba ar daelodeba Cvens misvlas da sakuTar Sinaur cxovelebze zrunvas weliwadSi 15-20 wuTs dauTmobs, garkveul wil pasuxismgeblobas aiRebs maT janmrTelobasa da sakuTari ojaxis usafrTxoebis dacvaze da cxovelebs im ZiriTad daavadebebze acrian, rac im periodisTvis da im arealisTvis aris damaxasiaTebeli. jilexi Zalian mZime, xSirad momakvdinebeli daavadebaa. bruceliozi adamians ar klavs, magram organizmSi iseT simptomebs utovebs, rac adamians mTeli cxovreba gahyveba, — rogorc vici, male yvela sofels eyoleba veterinari... — es sakmaod grZeli procesia, ramdenime saerTaSoriso organizaciis: FAO, UUSDA, SBA, DTRA, evrokavSiris da sxvebis daxmarebiT regionebSi SemorCenil veterinarebs Cautarივნისი, 2013 axali agraruli saqarTvelo 35 ვე ტერინა რია ვეტერინარია s mw sam wuxa x rod r mrav mr ladaa ise s Ti e.w w zoz onozuri daavdebebi, romelic cxovelidan adamianze gadadis da mZime Sedegebic moaqvs. — cofis gavrcelebis mxriv rogori viTarebaa qveyanaSi? — cofis mxrivac cudi mdgomareobaa. samwuxarod, adamianis gardacvalebis SemTxvevebic gvqonda. aqac Cveni moqalaqeebis Segnebis da daxmarebis imedi gvaqvs, Cven, ra Tqma unda, ar vapirebT gaCerebas da vgegmavT, rogorc Sinauri, aseve gareuli cxovelebis vaqcinacias. Sinaur cxovelebSi es samuSao wleuls, Semodgomidan, an ukidures SemTxvevaSi, momavali wlis gazafxulze daiwyeba. Sedegebi Zalian mZimea, SarSan cofis 135 SemTxveva gvqonda da wleuls ukve — 20 gamovlineba gvaqvs. Zalian mZimdeba viTareba. amitom aucilebelia mosaxleobis aqtiuroba, sakuTar Sinaur cxovelTa vaqcinacia. yvelam, visac Sinauri cxoveli, ZaRli da kata hyavs, unda acras, es gansakuTrebiT saWiroa iq sadac gareuli cxovelebi: mgeli, tura, mela (eseni daavadebis matareblebi da yvelaze saSiSi gadamtanebia), sakmaod axlos arian dasaxlebul punqtebTan. — suraTi arcTu damamSvidebelia. Cvens samzareuloSi savaWro obieqtebidan, vgulisxmob bazrebs, gare vaWrobas, Tu gnebavT, maRaziebsac daavadebuli cxovelis xorci an sxva produqti ar moxvdes, daculebi varT? — saagentos pirdapiri movaleobaa, rom sursaTis sarealizacio punqtebSi adamianisTvis safrTxis Semcveli sursaTi ar moxvdes. metsac getyviT, Cven male produqtebis etiketirebasa da xarisxis gakontrolebasac SevZlebT, rac imas niSnavs, rom rac aweria etiketze, miTiTebuli produqtis SigTavsic imis identuri iyos, winaaRmdeg SemTxvevaSi kanonmdebloba, metad mkacr zomebs iTvaliswinebs. rac Seexeba xorcproduqtebiT vaWrobas, rogorc iciT, zogierT regionSi yasbebTan Seiqmna garkveuli problema, magaliTad: quTaisSi, 36 axali agraruli saqarTvelo kaxeTSi ramdenime adgilze, baTumSic iyo mcire gaugebroba. yvelam unda gaigos da icodes, rom xorci, romelic ar aris dakluli sasaklaoze da iyideba quCaSi, gamoricxuli ar aris iyos, damxrCvali, mkvdari, miwidan amoTxrili, daavadebuli da a.S., rac adamianis janmrTelobas pirdapir safrTxes uqmnis. saxlSi saqonlis dakvlis dros adamians veterinaris gareSe, SeiZleba gaeparos jilexiani xorci, rac sul ramodenime dRis win dafiqsirda kaxeTis erT-erT sofelSi, rodesac 8 adamianis hospitalizireba gaxda saWiro, amitom aris sasaklaoebis mowyoba aucilebeli. im adgilze ki sadac es cxoveli daikla, jilexis gamomwvevi sporebi daaxloebiT 100 weli rCeba miwaSi da SeiZleba aTwleulebis Semdeg iCinos Tavi, amitom adamians im adgilidan gadasaxleba uwevs. Samwuxarod aseT mniSvnelovan sakiTxs, Cveni mosaxleobis nawili yuradRebas ar aqcevs. Cven Zalian bevr dros vxarjavT politikaze laparakiT, informaciis miRebiT, yoveldRe, yvela arxze aris amaze sja-basi, ToqSouebi, magram Cveni janmrTeloba, samwuxarod, meorexarisxovan saqmed gvaqvs dayenebuli, amaze aravin arsad ar laparakobs, amitomac, sazogadoebac mSvidadaa, raxan aravin arafers ambobs, e.i. saqme kargadaa. damijereT, gacilebiT meti unda vicodeT… unda vicodeT, ras vyidulobT, sad vyidulobT, xorci iyideba mtverSi, quCaSi, xis daxlze, romelic ar mowmdeba, arada xe yvelaze saSiSia, SeiZleba im dros, roca Tqven yidulobT, is xorci ar aris daavadebuli, magram erT dros, Tundac SarSan, SarSanwin iq ido da daiWra daavadebuli xorci, CaTvaleT, rom im daxlze nadebi xorcic daavadebulia da safrTxeSi igdebT Tavs. xe Zalian didxans, inaxavs daavadebas. amitom, elementaruli normebis dacvaa saWiro. mosaxleoba unda gafrTxildes da produqti registrirebul savaWro obieqtebSi SeiZinos, sadac sanitaruli normebi daculia. — cxovelTa registriacia-pasportizeba, ra mizans isaxavs? — registracia-identificireba sursaTis uvneblobis nawilia. daavadebebis kontrolis garda, pirutyvis yvela mepatrones es saSualebas miscems Tavisuflad gayidos rZis produqtebi, miiyvanos saqoneli dasaklavad sasaklaoze da a.S. Tu saqoneli ar aris, „dabirkuli“ registraciis niSani ar aqvs, eseigi is ar aris acrili, ar kontrolde- ba da am saqonlisgan miRebuli produqtis realizacia dauSvebelia. registracia, sayuris-birkis gakeTeba cxovelTa mepatroneebisTvis araviTari damatebiTi xarji ar aris, piriqiT, raxan saqonels yurze niSani adevs, es imas niSnavs rom cxoveli aris veterinaris zedamxedvelobis qveS, aris acrili, damuSavebuli da misgan miRebuli produqti uvnebelia. — veterinaruli medikamentebiT rogor aris uzrunvelyofili qveyana, aris sakmarisi saSualebebi im daavadebis profilaqtikisa da mkurnalobisTvis, rac qveyanaSi gvxvdeba? — saqarTveloSi ramdenime ZiriTadi kompaniaa, romlebic sxvadasxva saxis medikamentebis imports eweva. veterinaruli medikamentebi qveyanaSic iwarmoeba, ase rom bazarze medikamentebis problema ar aris. bazarze sakmaod jansaRi konkurenciaa. rac Seexeba vet-afTiaqebis da medikamentebis kontrols, samwuxarod, es aqamde ar xorcieldeboda. es procesic male daiwyeba, saagentoSi specialuri sammarTvelo iqmneba, romelic am kuTxiT imuSavebs. gveqneba rogorc gegmiuri, ise daugegmavi Semowmebebi, sadac vecdebiT yvela vet afTiaqi, yvela samkurnalo obieqti, sadac cxovelebs emsaxurebian, gakontroldes. vet-medikamentebi CvenTan registrirdeba da amis Semdeg maTi realizaciac Cveni kontrolis qveS moeqceva. — Tu zrunavs saagento mosaxleobis informirebaze, mosaxleobis veterinaruli kulturis amaRlebaze, raTa maT visac cxovelebTan xSiri urTierToba uxdeba, Tavi mainc daicvas da droulad SeniSnos is simptomebi, rac zogierT saSiS daavadebas axasiaTebs. am mimarTebiT muSaoba ar Sedis saagentos movaleobaSi? — es yvelaze didi problemaa. saerTod ki mosaxleobas dakarguli aqvs ndoba, Tundac, aviRoT yuris dabirkva, aTasi kiTxva warmoiSva: raxan am cxovels niSans daadeben, albaT raRacas gadamaxdevineben, problema Semeqmneba, veRar gavyidi, amitom zogma saqoneli gadamala. ndobis aRdgenaa Cveni mTavari mizani. Cveni veterinarebi am mimarTebiTac imuSaveben. es sakmaod mZime da rTuli procesia, magram vecdebiT, mosaxleobam imis garda rom informacia miiRos, pasuxismgeblobac igrZnos, iswavlos, cota TviTonac gadaixados, rom misi cxoveli janmrTeli iyos, xolo produqti - uvnebeli. nestan guguSvili ივნისი, 2013 ბიოპრეპარატები organo-mineraluri huminuri sasuqebi maTi momzadeba da efeqturoba mravalmxrivi kvlevis safeZvelze didi xania dadgenilia, rom organuli nivTierebebi, nakeli, torfi, kompostebi, mcenareuli narCenebi niadags marto sakvebi elementebiT ki ar amdidreben, aramed isini sxvadasxva qimiurad da fiziologiurad aqtiur nivTierebebis, metabolitebis, vitaminebis da xsnadi formiT huminis mJavis wyarod iTvleba. es ki iwvevs mcenaris fesvTa sistemis gaaqtiurebas, mcenares amaragebs sakvebi elementebiT, niadagSi zrdis mikroorganizmebis moqmedebas, daavadebis mimarT mcenaris mdgradobas aZlierebs. zrdis yinvagamZleobas. awesrigebs niadagSi fizikur Tvisebebs haeracias, tentevadobas da sxva. organuli sasuqebis efeqtianobaze bevri gamokvlevebi arsebobs. m.m kononova (1951, 1963, 1965) i.v. tiurini 91937) kavsmani (19370 a.n sokolovski (1934) i.p krakovi (1931) g.s goZiaSvili 1949) a,d menaRaraSvili (1949) m.k daraselia91956) g.i goleTiani (1958) m.l. bziava (1967) m.v gabisonia (1951) da sxvebi. saqarveloSi organuli sasuqebidan gareul sasuqebSi ZiriTadad gamoiyeneboda nakeli. nakelis efeqtianobaze, aseve mwvane sasuqebis organul sasuqebad gamoyenebaze bevri kvlevebia Catarebuli. magram aRniSnuli sasuqebis gamoyenebis areali SezRudulia saqarTveloSi mecxoveleobis ganuviTareblobis da sxvadasxva kulturebis biologiuri Tvisebebis gamo. torfis, rogorc organuli sasuqad gamoyenebaze gamokvlevebi gasul saukuneSi daiwyo. i.s rozanovi (1939) miuTiTebda sufTa torfis gamoyenebis dabal efeqtianobaze, amitom upiratesoba torf-kompostebis gamoyenebas mieniWa. 1949 wels a.d menaRariSvilma SeimuSava torf-nakeliani kompostis receptura da misi gamoyeneba daiwyo. misi efeqtianoba gacilebiT maRali iyo vidre sufTa torfis, aseve maRali iyo torf-kompostis, „ceo-torfis“ da sxva kompostebis efeqtianoba. citrusebis, vazis erTwliani da sxva mravalwliani kulturebisaTvis. organo-mineraluri kompostebidan erT-erT prespeqtiul sasuqad huminuri sasuqebi iTvleba. humunurad ki iseTi sasuqebi iTvleba, romlebic Seicavs huminis mJavas, wyalxsnad marilebs. esenia: Na-is, K-is da amonimis humatebi, romlebic mcenareebSi fermentalur sistemas aZliereben, mcenaris organizmis zrdasa da ganviTarebaze moqmedeben rogorc stimuliatorebi. ივნისი, 2013 Semadgenlobis mixedviT humunuri sasuqebi or jgufad iyofa: kompleqsuri organo-mineraluri sasuqebi, romlebic huminis mJavas wyalxsnad formasTan erTad Seicaven mineralur sakveb elementebs — humafoss da humafoskas. zrdis stimulatori, romelic Seicavs mxolod xsnad humins mJavas da mcire raodenobiT gamoiyeneba. rac Seexeba kaliumis natriums, amoniumis humatebs isini gamoiyeneba mSrali saxiT, rogorc Cveulebrivi sasuqebi, agreTve xsnad mdgonareobaSi — foTlovani kvebis dros. huminuri sasuqebis warmoeba gasuli saukuneebis 30-ian wlebSi daiwyo s.s dragunovi (1936). igi qvanaxSirs da torfs amiakis da orTofosformJavas nareviT amuSavebda. huminuri sasuqebis warmoebas da mis efeqtianobas gamokvlevebi miuZRvna l.a xristevam (1957, 1962 w). maRalxarisxiani huminuri sasuqebi unda Seicavdes 0,2%-ze met wyalSi xsnad huminis mJavas, 1%-ze met azots da fosfors. PH-is areali 7,2-7,6 farglebSia. PH-is Semcireba an gazrda huminis mJavis sxvadasxva xarisxiT xsnadobis gamo sasurveli ar aris. humatebi torfis xis, naxSiris, qvanaxSiris, damuSavebiT natriumis an kaliumis tutiT mzaddeba. axali agraruli saqarTvelo 37 ბიოპრეპარატები saqarTveloSi torfis adgilobrivi nedleulis gamoyenebiT SesaZlebelia damzaddes maRali xarisxis mqone humino-organuli sasuqebi. Catarebuli analizebiT irkveva, rom foTis torfSi huminis mJavis Semcveloba 33%-ia (f.S. WanuyvaZe 1970). organo mineraluri humunuri sasuqebis momzadebisas gansakuTrebuli yuradReba unda mieqces torfis teninanobas. gamokvlevebiT (f.S. WanuyvaZe 1970) dadgenilia, rom humunis mJavis maRali xsnadoba torfis 50-60% tenianobisas miiRweva. radgan PH-7.2-8-mde unda iyos, amitom natriumis tutis raodenoba PH-is gaTvaliswinebiT formulis Sesabamisad iTvleba torfis. organo-mineraluri huminuri sasuqebis momzadebisas zemoT CamoTvlili komponentebis garda fosformJavas nacvlad adgilobrivi fosforovani sasuqebis gamoyeneba SeiZleba kerZod godognis fosforitebi. adam beriZis gamokvlevebiT godognis fosforitebis Sesaxeb kvlevebi jer kidev gasuli saukunis 60-70-iani wlebSia dawyebuli. amis miuxedavad igi dResac gamouyenebelia, amitom sasurvelia soflis meurneobis saministrom kvlevebis Casatareblad sqecialuri programa SeimuSaos. huminur-organuli sasuqebis damzadeba ar moiTxovs did danaxarjebs igi adgilobrivi nedleulis bazaze mzaddeba da misi gamoyeneba yvela niadagze da yvela kulturaze Zalian efeqtiania. r. takiZe mecnierebaTa doqtori, centr „anaseulis“ direqtori f. WanuyvaZe sof. meurneobis mecnierebaTa doqtori centr „anaseuli“ direqtoris moadgile ჩვ ენი დროის გმირები ჩვენი გმი რები invalidis etlidan traqtorze gia gvalia WiaTuris raionis sofel gezrulis mkvdria. igi erT-erTi imaTgania, visac bunebam gansakuTrebuli gansacdeli mouvlina. ubeduri SemTxvevis gamo gias orive fexi mohkveTes, magram mas far-xmali ar dauyria. gia invalidis etlSi jdomas ar Seurigda da urTules profesias, meqanizatorobas daubrunda, muxluxoebin traqtor DT-75-is saWes miujda da muSaobas Seudga. rogorc ityvian, traqtormac, romelic Tavad giam gadaiyvana xeliT marTvaze usityvod gaugo patrons da giac zemo imereTis mTagoriani ferdobebis xvna-Tesvas Seudga. gia gvalia Tavs sofel gezrulSi da WiaTuris raionSi sa- 38 axali agraruli saqarTvelo Wiro kacia, yvelaze rTul nakveTebis dasamuSaveblad, sadac Cveulebriv Tvlebian traqtors uWirs, axlo Tu Sorbebeli mezoblebi gia gvalias eZaxian dasaxmareblad. wleuls igi soflis meurneobis ganviTarebis fondis xvna-Tesvis programaSic CaerTo da WiaTuris raionis soflebSi: gezrulSi, zeda bereTisasa da meCxeTurSi 60 hetari farTobi daamuSava. gia gvalias hyavs meuRle, 4 Svili da 3 SviliSvili, visTviac igi msoflioSi yvelaze Zlieri, mamaci da sayvareli babuaa. roland darbaiZe amxanagoba „roliko 2008“-is Tavmjdomare. gTavazobT Tbilis agrarul bazrebze arsebul ZiriTadi sasoflo-sameurneo produqtebis fasebs. xorbali kg. _ 50 TeTri; mWadis fqvili kg. _ 2 lari; RerRili kg. _ 2 lari; simindi marcvali sasursaTe kg. _ 1 lari; safuraJe kg. _ 45-50 TeTri; kitri kg. _ 0,8-1 lari; pomidori _ 1,8-2,5 lari; saadreo kartofili kg. _ 0.8-1 lari; yveli imeriuli kg. _ 6-7 lari; sulguni kg. _ 11-12 lari; kombosto kg. _ 1 lari; Warxali kg. _ 1 lari; stafilo kg. _ 1.5 lari; marwyvi kg. _ 2-2-5 lari; TuTa kg. _ 2-3 lari; vaSli kg. _ 1-3 lari; bali kg. _ 2.5-3,5 lari; xorci saqonlis _ 9-10 lari; xorci Roris _ 10-12 lari; xorci cxvris kg. _ 12-14 lari; goWi kg. _ 10 lari; indauri _ 60-80 lari; dedali _ 15-20 lari; kurdReli _ 20-25 lari; baWiebi _ 6-10 lari; ixvi _ 18-25 lari; cicrebi (wyvili) _ 50 lari. ივნისი, 2013