manana vardiaSvili qimia sarekomendacio wigni maswavlebelTaTvis XII klasi gamomcemloba inteleqti Tbilisi §17. karbonmJavebi teqstis davalebebi CamoayalibeT najeri da ujeri karbonmJavas ganmarteba. saTanado magaliTebi Cvens mier SemOoTavazebuli karbonmJavebis formulebidan SearCieT. CH3 - COOH ZmarmJava CH3 – (CH2)7 – CH= CH – (CH2)7 – COOH oleinmJava CH2=CH – COOH akrilmJava romeli maTganis Sesaxeb SegiZliaT TqvaT dabejiTebiT _ Sedis hidrirebis reaqciaSi. axseniT ratom. najeri karbonmJava Seicavs najer radikals, ujeri ki – ujers. hidrirebis reaqciaSi Seva akrilmJava da oleinmJava, radganac maT SedgenilobaSi Sedis ujeri radikali. gamoikvlieT ZmarmJavas qimiuri Tvisebebi. ZmarmJava gaanawileT sam sinjaraSi. erTSi CauSviT Mg, meoreSi _ MgO, mesameSi ki _ Na2CO3 an CaCO3 (carci). daakvirdiT reaqciebis mimdinareobas. SeadgineT reaqciaTa tolobebi. SeadareT ZmarmJavas qimiuri Tvisebebi araorganuli mJavebis qimiur Tvisebebs, gamoitaneT daskvna. 2(CH3COO)H + Mg → Mg(CH3COO)2+H2 2(CH3COO)H + Mg O→ Mg(CH3COO)2+H2O 2(CH3COO)H + Na2CO3 → 2CH3COONa+H2O +CO2ZmarmJavas araorganuli mJavebis msgavsi Tvsebebi aqvs, magram is susti mJavaa, araorganuli mJaveebidan mas SeuZlia mxolod susti naxSirmJavas gamoZeveba. gamoikvlieT esterifikaciis reaqciis mimdinareobis pirobebi: a) ZmarmJavian sinjaraSi CaasxiT eTilis spirti. amCnevT reaqciis niSnebs? sinjara SeaTbeT: amCnevT reaqciis niSnebs? sinjaraSi mcireodeni gogirdmJavaa CaasxiT da sinjara kvlav SeaTbeT. axla Tu amCnevT reaqciis niSnebs? gamoitaneT daskvna esterifikaciis reaqciis mimdinareobis pirobebis Sesaxeb, Sei taneT aRniSvnebi reaqciis tolobaSi. a) reaqciis niSnebi ar aris b) reaqciis niSnebi ar aris g) reaqcia mimdinareobs mxolod gacxelebisas da gogirdmJavas TanxlebiT O O t || || R – C – OH + R' – OH E R – C – OR' + H2O H2SO4 teqstis Semdeg 1. SeadgineT erbomJavas homologebisa da izomerebis or-ori formula, daasaxeleT isini. CH3CH2CH2COOH erbomJava 106 erbomJavas homologebia: CH3CH2CH2CH2COOH valerianmJava CH3(CH2)4COOH kapronmJava erbomJavas izomerebia: O CH3 – C O – C2H5 eTilacetati O H–C O – C 3H 7 propilformiati 2. saxelwodebis mixedviT SeadgineT nivTierebis struqturuli formula: a) meTilacetati; g) WianWvelmJava; e) magniumis acetati; z) eTilformiati; O a) CH3 – C O g) H – C O – CH3 OH d) Cl2CH – C z) H – C meTilacetati WianWvelmJava O OH O b) mJaunmJava; d) diqlorZmarmJava; v) eTilacetati; T) akrilmJava. O – C 2H 5 b) HO C–C O OH mJaunmJava e) (CH3COO)2Mg – magniumis acetati – diqlorZmarmJava eTilformiati O v) CH3 – C O O – C2H5 – eTilacetati T) CH2=CH2-COOH – akrilmJava 3. daasruleT reaqciaTa tolobebi a) C17H35COOH+ NaOH → b) C17H35COOH +Na2CO3 → g) C17H33COOH +H2 → a) C17H35COOH + NaOH → C17H35COONa + H2O b) C17H35COOH + Na2CO3 → C17H35COONa + H2O + CO2g) C17H33COOH + H2 → C17H35COOH 4. sqemis Sesabamisad SeadgienT reaqciaTa tolobebi: eTani → eTileni → bromeTani → eTanoli → Zmaraldehidi → ZmarmJava. 1) C2H6 –H2 C2H4 2) C2H4 +HBr→ CH3 – CH2Br 3) CH3 – CH2Br + NaOH→ CH3 CH2OH + NaBr 4) CH3CH2OH [O] CH3C O H 5) CH3C O H [O] CH3C O OH 5. Sedgenilobisa da agebulebis safuZvelze ivaraudeT akrilmJavas H2C=CH_ COOH qimiuri Tvisebebi. 107 H2C = CH – COOH am naerTs unda hqondes eTilenuri rigis naxSirwyalbadis Tvisebebi da aseT reaqciebSi es naerTi Seva radikaliT. e. i. Seva mierTebis reaqciaSi, magaliTad, hidrirebis reaqciaSi. mas eqneba agreTve –COOH karboqsilis funqciuri jgufiT gamowveuli karbonmJavas Tvisebebi. Seva magaliTad esterifikaciis reaqciaSi. 6. SeadgineT araorganuli nivTierebidan, magaliTad CO2-dan an CaC2-dan ZmarmJavas miRebis sqema. Semdeg ki dawereT sqemis Sesabamis reaciaTa tolobebi. CO2→ C → CH4 → C2 H2 → CH3 – C 1) CO2 + Mg → MgO+C O H → CH3 – C O OH 2) C + 2H2 → CH4 3) 2CH4→ C2H2+3H2 4) C2H2 + HOH→ CH3 – C 5) CH3 C O [O] H O H CH3 – C O OH 7. SeadgineT reaqciis sami toloba, romelTagan erTi – daasabuTebs WianWvelamJavas msgavsebas ZmarmJavasTan, meore – daasabuTebs gansxvavebas WianWvelamJavasa da ZmarmJavas Soris, mesame – daasabuTebs WianWvelamJavas da ZmarmJavas msgavsebas araorganul mJavebTan. 1) H – C 2) H – C 5) H – C O [H] OH O OH O OH t H–C O 3) CH3 – C H2O + CO2↑ 4) CH3 – C H O OH O OH [H] CH3 – C O H + Mg → Mg(CH3COO)2 +Mg → Mg(HCOO)2 1) orive Sedis aRdgenis reaqciaSi. 2) WianWvelamJava gaxurebisas gogirdmJavas TanxmebiT moixleCs wylis mole kulas da iSleba naxSirorJangad da wylad. 3) araorganuli mJavebis msgavsad orive Sedis reaqciaSi metalebTan. 8. gamoTvaleT airis moculoba (n.p.) romelic SesaZloa gamoiyos 4.6 g metaluri natriumis urTierTqmedebiT 0,1 mol meTanolTan. 0,1 moli x 2HCOOH + 2Na → 2HCOONa + H2↑ 2 moli 2 moli 1 moli 0, 1 x 4,6g 2 =1 ν (Na) = 23g/moli =0,2 moli Warbia 0,1 moli natriumi x=0,05 moli H2 108 praqtikumi sinjaraSi CaasxiT 1-2 ml ZmarmJava da daamateT TuTiis 1-2 granuli. amCnevT Tu ara reaqciis niSnebs? sinjara odnav SeaTbeT. a) ras amCnevT sinjaris SeTbobis Semdeg? riTi axsniT am movlenas? b) romeli metalebi Seva reaqciaSi ZmarmJavasTan da romeli ara? axseniT ratom. a) sinjaraSi SeTbobis Semdeg reaqcia daiwyeba b) ZmarmJavasTan reaqciaSi Seva mxolod aqtiuri metalebi. § 18. esterebi, cximebi teqstis davalebebi SeadgineT msxlis, vaSlisa da ananasis SemadgenlobaSi Semavali esterebis sax elwodeba. msxlis esencia _ pentanbutanati vaSlis esencia _ meTilbutanati ananasis esencia _ eTilbutanati teqstis Semdeg 1. SeadgineT iseTi esteris formula, romelSic naxSirbadatomTa minimaluri ricxvia. – daadgineT masSi TiToeuli elementis masuri wili. – gansazRvreT, ra nivTierebisagan SeiZleba aseTi esteris miReba. – SeadgineT Sesabamisi reaqciis toloba. H–C O O – CH3 Mr (H – C O O – CH3 ) = 60 w (H) = 4Ar (H) = 4 . 60 60 ( ) Ar H 32 . w (O) = 2 60 = 60 w (C) = 2Ar (C) = 24 . 60 60 am esteris miiReba SesaZlebelia WianWvelmJavasa da meTilis spirtis urTierTqme debiT saTanado pirobebSi. H–C O OH + CH3OH → H – C O O – CH3 + H2O 2. daasruleT reaqciaTa tolobebi: 109 a) H3C – C b) H3C – C a) H3C – C O OH O OH + HOC2H5 → + HOCH2 – CH – CH3 → O OH CH3 + HOC2H5 → H3C – C O O – C2H5 O + HOCH2 –CH – CH3 → H3C – C b) H3C – C | OH CH3 + H2O O O– CH2 – CH – CH3 | CH3 + H2O 3. ratom wvavs Tvalebs saponi? sapnis hidroliziT miiReba tute, romelic wvavs Tvalebs. 4. rogor ganasxvavebT or, vardisfrad SemRvreul xsnars, Tu iciT, rom erT-erTSi fenolia, meoreSi ki – saponi? sapnis wyalxsnars tute reaqcia aqvs. amitom SesaZlebelia ganvasxvavoT indikatoriT. rodesac Tqveni mSoblebi skolaSi swavlobdnen... 80-90-ian wlebSi saqarTveloSi moqmed qimiis saxelmZRvaneloSi amoikiTxavT: cximebi rTuli eTerebis klass ekuTvnian. amitom maTi yvelaze damaxasiaTebeli reaqcia hidrolizia. cximebis hidrolizis reaqcia, iseve rogorc sxva rTuli eTerebisa, Seqcevadia, gamovsaxoT es gamartivebuli gantolebiT: O || CH2 ― O ― C ―R O || CH ― O ― C ― R O || CH2 ― O ― C ―R HO ― H CH2 ― OH O + HO ― H D CH ― OH + 3R ― C OH HO ― H CH2 ― OH ra pirobebi iqneba saWiro imisTvis, rom wonasworeobam glicerinisa da karnbonmJa vas warmoqmnis mxares gadainacvlos? – upasuxeT cximebis hidrirebis reaqciis Sesaxeb dasmul SekiTxvas. axseniT Tqveni pasuxi. – kidev ra SegiZliaT TqveT cximebis qimiuri Tvisebebis Sesaxeb? wonasworobam rom reaqciis produqtebis mxares gadainacvlos, mas atareben tute areSi, risTvisac umateben metalis karbonats, magaliTad sodas Na2CO3 , an tutes. aseT pirobebSi hidrolizi Seuqcevadad mimdinareobs da reaqciis Sedegad miiReba ara karbonmJava, aramed misi marili. 110 ujeri mJavas naSTis Semcvel esters ujeri mJavas Tvisebebi aqvs – auferulebs bromian wyals, Sedis SeerTebis reaciaSi. mniSvnelovania hidrirebis reaqcia, radgan am reaqciiT Txevadi cximisagan myari esteri miiReba. SeamowmeT Tqveni codna 1. kalciumis propionats bunebrivad Seicavs zogierTi saxeobis yveli, zogierTs ki umateben specialurad, kvebiTi Rirebulebis gasaumjobeseblad. a) saxelwodebis mixedviT SeadgineT am naerTis formula. b) aRwereT, ra gziT SeiZleba misi miReba laboratoriaSi. SeadgineT reaqciis toloba. g) ivaraudeT da reaqciis tolobiT asaxeT misi Tvisebebi. C3H7COOH _ propanmJava (a) Ca(C3H7COO)2 _ kalciumis propionati miReba: (b) 2C3H7COOH + Ca → Ca(CH3COO)2 + H2 g) (C3H7COO)Mg + 2HCl → C3H7COOH + MgCl2 (C3H7COO)Mg + NaOH → Na(C3H7COO) + Mg(OH)2 2. Txis rZe erTfuZian karbonmJavas Seicavs, romelSic eqvsi naxSirbad atomia. – SeadgineT am naerTis struqturuli formula. – ra hqvia am naerTs saerTaSoriso nomenklaturis mixedviT? – romeli ukeT gaixsneba wyalSi – Txis rZe, Tu Zroxis rZe, romelic Seicavs rZemJavas? CH3CHCOOH | OH – ra msgavsi da gansxvavebuli Tvisebebi aqvT am nivTierebebs? – CamoayalibeT kriteriumebi, romlebic Sefasebisas gamoiyeneT. O CH3 – CH2 – CH2 – CH2 – CH2 – C OH _ heqsanmJava _ ukeT gaixsneba rZemJava, imitom, rom masSi naxSirbadatomTa naklebi ricxvia da Seicavs spirtul jgufs. _ orive Seicavs karboqsilis jgufs, orives eqneba mJavebis Tvisebebi; gansxvavebuli is aris, rom rZemJavaSi spirtuli jgufic aris da mas spirtis Tvisebebic eqneba. _ kriteriumi, Sedgeniloba da Tvisebebi. 3. suraTze Tqven xedavT qolesterinis struqturul formulas. naerTTa romel klass miakuTnebdiT mas? ivaraudeT, unda ixsnebodes Tu ara wyalSi es naerTi, daasabuTeT Tqveni varaudi. Cven ki dasaxmareblad gTavazobT spirtebis wyalSi xsnadobis cxrils. 111 CH3 CH3 HO H HO H CH3 CH3 spirti wyalSi xsnadoba 250C‑ze g/100 g wyalSi meTanoli srulad ixsneba eTanoli srulad ixsneba 1 – propanoli srulad ixsneba 1 – butanoli 9 cikloheqsani 5,6 1-heqsanoli 0,6 3. es naerTi Seicavs hidroqsilis jgufs, romelic ciklur naxSirwyalbadTan aris dakavSirebuli. amis gamo is spirtis msgavsi naerTia, mxolod sakmarisad rTuli Sedgenilobis radikaliT. radikalis sididisa da Sedgenilobidan gamomdinare is wyalSi ar unda ixsnebodes, cxrilidan Cans, rom radikalis zrdasTan erTad spirtebis xsnadoba mcirdeba. 4. sqemaze aRwerilia fenolidan samkurnalo preparatebis, aspirinisa da dispirinis miReba: a) romeli xerxia ufro ekonomiuri? b) dispirini ukeT gaixsneba wyalSi Tu aspirini? (varaudis eqperimentiT Semowmeba Zneli ar aris. orive preparati afTiaqSi iyideba). g) erT-erTi maTgani ufro efeqturi tkivilgamayuCebeli saSualebaa, Ses aZlebelia, Tu ara is faqti maT wyalSi xsnadobas ukavSirdebodes? axseniT amis mizezi. a) cxadia ufro ekonomiuri meore xerxia, radgan CO2 iafi nedleulia da erTsafexuriani procesic ufro ekonomiuria. b) wyalSi ukeT gaixsneba dispirini, imitom, rom ionuri naerTia. g) SesaZlebelia vivaraudoT, rom radgan dispironi wyalSi ukeT ixsneba, organizmSi ukeT Seiwoveba xsnaris saxiT, amitom ufro efeqtiani tkivilgamayuCebelia. 112 §19 naxSirwylebi teqstis davalebebi glukozis molekuluri formulaa C6H12O6. SeecadeT glukozis struqturuli formulis Sedgenas. gaiTvaliswineT, rom naxSirbadis eqvsi atomidan erTi Sedis aldehidis jgufSi, darCenil xuT atomTan ki TiTo spirtuli jgufia SeerTebuli. CH2 – CH – CH – CH – CH – C | | | | | OH OH OH OH OH O H glukoza Sedis reaqciaSi spilenZ(II)-is hidroqsidTan da glicerinis msgavsad kaS kaSa – lurji feris xsnars warmoqmnis. glukoza warmoqmnis esterebs. daasabuTeT am ori mosazrebis marTebuloba Teoriuli mtkicebulebis safuZvelze. erTi maTgani mainc daasabuTeT eqsperimentulad. glukoza mravalatomiani spirtia, amitom is reaqciaSi Sedis spilenZis hidroqsidTan, es mravalatomiani spirtebis TvisebiTi reaqciaa. glukoza warmoqmnis estersac, rogorc spirti. (eqsperimentis Casatareblad, ix. praqtikumi, saxelmZRvanelo gv 120) SeadgineT glukozis aRdgenis reaqciis toloba, Tu aRmdgenad gamoiyeneba wyal badi, reaqciis Sedegad ki miiReba eqvsatomiani spirti. reaqciis katalizatoria Ni. O + [H] → CH2 – CH – CH – CH – CH – CH2OH CH2 – CH – CH – CH – CH – C | | | | | H | | | | | OH OH OH OH OH CH OH OH OH OH teqstis Semdeg 1. SeiZleba Tu ara glukozis wrfivi forma CaiTvalos cikluri formis izomerad. pasuxi daasabuTeT. glukozis wrfivi da cikluri forma izomerebi ara aris, radgan izomerebi damoukidebuli nivTierebebia, mxolod maTTvis damaxasiaTebeli fizikuri da qimiuri TvisebebiT. glukozis wrfivi da cikluri formis arseboba pirobebzea damokidebuli da maT erTi da igive Tvisebebi aqvs. 2. SeadareT glukozisa da glicerinis Tvisebebi, Sedarebis Sedegi gamosaxeT diagramiT. myari nivTiereba, aqvs rogorc spirtis ise, aldehidis Tvisebebi orive mraval atomiani spirtia siTxea. aqvs mraval atomiani spirtis Tvisebebi 113 3. sorbiti eqvsatomiani spirtia, misi miReba SesaZlebelia glukozisagan. SeadgineT am reaqciis toloba. miuTiTeTM rogor SeiZleba sorbitSi spirtis funqciuri jgufebis aRmoCena? O CH2 – CH – CH – CH – CH – C + H2 → CH2 – CH – CH – CH – CH – CH2 | | | | | | | | | | | H OH OH OH OH OH OH OH OH OH OH OH spirtuli jgufis aRmoCena SesaZlebelia spilenZis hidroqsidiT, mravalatomiani spirtebis TvisebiTi reaqciiT. 4. 59 g glukozis sruli daJangvisas gamoiyo 146,3 kj siTbo. gamoTvaleT am reaqciis siTburi efeqti. 146, 3kj. 59 g. C 2 H 12 O 6 + 6O 2 " 6H 2 O + 6CO 2 + x 180g. 1 59 moli 180 g/mol 146, 3kj. C59 6O 2 " 6H180 O 6CO x 146 2 H 12 O 6 +, 3 x = 2 +$ 146, 32 +. 438, 9kj. 180180= x 59 146, 3 59 x = 180 $ 146, 3 . 438, 9kj. 180 = x 59 praqtikumi 1) eqsperimantis msvlelobisas miiReba vercxlis sarkis reaqcia, rac dakav Sirebulia glukozis molekulaSi aldehidebis jgufis arsebobasTan. aldehidis jgufi arsebobs glukozis Ria formaSi, amitom vercxlis sarkis reaqcia axasiaTebs glukozis Ria formas CH3OH – (CHOH)4 – C O H + Ag2O t CH2OH – (CHOH)4 – C O H + 2Ag. 2) g) warmoqmnili spilenZ(II)-is hidroqsidis naleqi imitom gardaiqmneba lurji feris gamWvirvale xsnarad, rom mJRavndeba mravalatomiani spirtis Tvisebebi _ es aris TvisebiTi reaqcia mravalatomian spirtebze. am cvlilebas iwvevs spirtuli jgufebi. d) gacxelebisas iwyeba reaqcia glukozis alidehidis jgufTan. am axladwarmoqmnili spilenZis hidroqsidiT iJangeba aldehidis jgufi, spilenZ(II)is hidroqsidi jer gardaiqmneba spilenZ(I)-is hidroqsidad, Semdeg ki spilenZ(I)-is oqsidaT, romelic wiTeli ferisaa. wiTeli naleqi spilenZ(I)-is oqsidia. O O + Cu(OH)2 t CH2OH – (CHOH)4 – C + Cu2O↓ + H2O CH2OH – (CHOH)4 – C H OH §20 disaqaridebi 1. ori uetiketo WurWlidan erT-erTSi myari sapnis fxvnilia, meoreSi ki – saxame beli. rogor ganasxvavebT maT erTmaneTisagan? sapnis fxvnili wyalSi gaixsneba, saxamebeli ki ara. sapnis wyalxsnars tute reaqcia aqvs. saxamebelis ki ara. saxamebelis xsnari gacxelebisas warmoqmnis bubkos, sapnis xsnari ara. 2. rogor daamtkicebT, rom mwife vaSlSi aris glukoza, mkvaxe vaSlSi ki ar aris. glukozisaTvis damaxasiaTebelia vercxlis sarkis reaqcia, amitom, am TvisebiT reaqciiT SesaZlebelia mwife vaSlis wvenSi aRmovaCinoT glukoza. vaSlis wveni da 114 vercxlis oqsidis amiakiani xsnari gavacxeloT mduRare mzis abazanaze. 3. sityvebis nacvlad CawereT im nivTierebaTa formulebi, romelTa saSualebiTac SesaZlebelia aRniSnuli gardaqmnebis ganxorcieleba. ricxvebis nacvlad ki miuTiTeT saWiro reagentebi: saxamebeli glukoza eTanoli Zmris aldehidi ZmarmJava magniu mis acetati. 1. – hidrolizi gogirdmJavas monawileobiT. 2) spirtuli duRili; 3) kaliumis permanganati. 4) daJangva vercxlis oqsidis amiakiani xsnariT. 5) magniumi. hidrolizi spart. KMnO (C 6 H 10 O 5 ) n nC 6 H 12 O 6 duRili C 2 H 5 OH 4 Ag 2 O amiakiani xsnari CH 3 - C O O OH OH CH 3 - C O O " H H 4. ratomaa moxarSuli kartofili webovani? daasabuTeT Tqveni mosazreba. moxarSuli kartofili imitomacaa webovani, rom kartofili Seicavs saxamebels da misi xarSvisas miiReba deqstrinebi – saxameblis nawilobrivi hidrolizis produqti. 5. mxolod fizikuri Tvisebebis safuZvelze rogor ganvasxvavoT xorblis fqvili saxameblisagan? saxamebeli xeliT Sexebisas srialaa, xorblis fqvili ki ara. amave dros saxamebeli ufro TeTria. saxameblis bubkoc gansxvavdeba xorblis fqvilis bubkosagan. 6.ra garegnuli niSnebi eqneba qvemoT aRweril reaqciebs: a) kaliumis iodidis ufero xsnars daamates saxameblis bubko; b) iodis spirtxsnars daamates saxameblis bubko; g) natriumis iodidis ufero xsnars daamates, qloriani wyali, Semdeg ki saxameblis bubko? a) am SemTxvevaSi araviTari qimiuri efeqti ar iqneba, radgan saxamebelTan reaqcias iZleva Tavisufali iodi. b) am SemTxvevaSi iodi galurjdeba. g) qlori gamoaZveebs iods, romelic saxamebelTan Sexebisas galurjdeba. 2NaI+Cl2 → 2NaCl+I2 7. ra masis saqaroza SeiZleba miviRoT1,5 t Saqris Warxlidan, Tu masSi saqarozas masuri wili 20 % -ia? 1.5 t WarxalSi iqneba 1500 · 20% = 300 kg Saqari. 100 115 §21. aminebi teqstis davaleba uwodebdiT Tu ara pirvelad, meoreul da mesameul amins erTmaneTis izo merebs? daasabuTeT Tqveni varaudi Cven mier SemoTavazebuli magaliTebis ganx ilvis safuZvelze. am magaliTebis mixedviT pirveladi, meoreuli da mesameuli amini erTmaneTis izomerebia, radgan maT erTnairi molekuluri formula, anu erTnairi Sedgeniloba da sxvadasxva agebuleba aqvs. (Tumca zogadad pirveladi amini magaliTad, CH3NH2 meTilamini trieTilaminis an dieTilaminis izomeri ar aris). teqstis Semdeg 1. SeadgineT propileTilaminis izomerebis struqturuli formulebi. C3H7 1. C2H5 NH CH3 – CH2 – CH2 CH3 – CH2 NH CH3 a) | CH – C – CH2 – NH2 3 | CH3 b) CH3 – CH2 – CH2 – CH2 – CH2NH2 g) CH3 – CH2 – CH2 – CH2 – CH2 – NH2 | CH3 d) CH3 – CH2 – CH – CH2 – NH2 | CH3 e) CH3 – CH2 – CH2 – CH – NH2 | CH3 CH3 v) | CH3 – CH – NH | CH2 CH3 z) C2H5 C2H5 N – CH3 T) C3H7 – N – CH3 | CH3 2. fuZe Tvisebebis zrdis mixedviT ganalageT nivTierebebi: CH3NH2 , NH3 , (CH3)2NH, C6H5NH2 . C6H5NH2∠ NH3∠ CH3NH2∠ (CH3)2NH benzolis birTvis gavleniT anilinis fuZe Tvisebebi CamorCeba amiakisas, xolo alkilis radikalis gavleniT meTilaminSi da dimeTilaminSi fuZe Tvisebebi izrdeba amiakTan SedarebiT. 3. SeadgineT meTanidan anilinis miRebis gardaqmnaTa sqema yvela Sualeduri produqtis miTiTebiT, Semdeg ki dawereT reaqciaTa tolobebi. CH4 → C2H2 → C6H6 → C6H5NO2 → C6H5NH2 a) 2CH4 → C2H2+3H2 116 b) 3C2H2 → C6H6 g) C6H6+HONO2 d) [H2SO4] 6H C6H5NO2 Zn + HCl C6H5NO2+H2O C6H5NH2+2H2O 4. ramdeni grami anilinis miReba SeiZleba 210 g nitrobenzolisagan, Tu am reaqciis praqtikuli gamosavlianoba Teoriulis 75%-ia? 210 x x = 210 $ 93 = 186 g. 105 C 6 H 5 NO 2 " C 6 H 5 NH 2 1 105 moli 105 g/mol 93 1 moli 93 g/mol x = 186 $ 75 = 186 $ 3 = 139, 5 g 4 100 5. rodesac Tqveni mSoblebi skolaSi swavlobdnen 80-90-ian wlebSi saqarTveloSi moqmed qimiis saxelmZRvaneloSi aminebis Sesaxeb weria: azoti organul naerTebSi SeiZleba Sediodes ara mxolod azotmJavas naSTis saxiT (gaixseneT nitrobenzoli C6H5NO2 da celoluzis rTuli eTeri _ trini trati [C6H7O2ONO2]3)11, aramed sxva formiTac. cnobilia mravali organuli naerTi, romelSic azoti amiakis saxiT Sedis, magaliTad, CH3 – N H H meTilamini CH3 C2H5 N–H meTileTilamini CH3 CH3 N–H dimeTilamini C6H5 – N CH3 CH3 CH3 trimeTilamini H C6H5 H C6H5 fenilatmini (anilini) N N–H difenilamini yvela es naerTi aminebis klass ekuTvnis. aminebi SeiZleba ganvixiloT rogorc amiakis nawarmebi, romelTa moleku laSi wyalbadis erTi an ramdenime atomi Canacvlebulia naxSirwyalbadebis radi kalebiT. sityvierad CamoayalibeT, ra iciT ufro meti aminebis agebulebis, izomeriisa da nomenklaturis Sesaxeb. R R amini SesaZloa iyos pirveladi R – NH2 , meoreuli NH da mesameuli R N , Tu R R aminojgufi uSualodaa dakavSirebuli aromatul birTvTan miiReba aromatuli amini. aminebSi arsebobs naxSirbadovani ConCxis izomeria da funqciuri jgufis mdebareobis izomeria. magaliTad, CH3 – CH2 – CH2 – CH2NH2 da CH3 – CH2 – CH2 – NH2 CH3 – CH – CH3 | NH2 da CH3 – CH – CH2 NH2 | CH3 117 §22. aminomJavebi teqstis Semdeg 1. SeadgineT reaqciaTa tolobebi, romlebic asaxavs aminopropanmJavas urTierT qmedebas a) gogirdmJavasTan; b) meTilis spirtTan; g) natriumis hidroqsidTan. O NH2 – CH2 – CH2 – C – aminopropanmJava OH a) H2SO4+2(NH2 – CH3 – CH2 – C b) NH2 – CH2 – CH2 – C g) NH2 – CH2 – CH2 – C O OH O OH O OH ) → [HOOC – CH2 – CH2 – NH3]2 SO42– +HOCH3 → N2H – CH2 – CH2 – C + NaOH → N2H – CH2 – CH2 – C O O – CH3 O O – Na 2. SeadgineT ε-aminokapronmJavas polikondensaciis reaqciis toloba, Tu misi for mulaa: H2N – (CH2)5 – C O OH H2N – (CH2)5 – C O OH O H + H2N – (CH2)5 – COOH → H2N – (CH2)5 – C – N – (CH2)5 – COOH + H2O 3. SeadgineT dipeptidis warmoqmnis reaqciis toloba aminoZmarJava da α-aminopropi onmJavasgan. NH2 – CH2 – C H2N – CH – C | CH3 O OH + NH2 – C O + H2N – CH – C | OH CH3 aminoZmarmJava 118 → NH2 – CH2 – C – N – CH2 – C || | O H O → H2N – CH – C OH | CH3 a – aminopropanmJava O O OH CH – C N | | CH3 H O OH + H2O 4. SeadareT polimerizaciis da polikondensaciis reaqciebi, Sedarebis Sedegebi asax eT diagramiT. polimerizacia Tanauri produqti ar gamoiyofa polikondensacia Tanauri mimdinareobs sawyisi mo produqtebi gamoiyofa. nomerebis SeerTebiT. §23. cilebi teqstis Semdeg 1. ra mimarTeba arsebobs cnebebs Soris: `peptidi~, `polipeptidi~, `poliamidi~, `cila~. aminomJavebis erTmaneTTan urTierTqmedebis Sedegad miiReba maRalmolekuluri naerTi polimeri, romelic amiduri fragmentebis did raodenobas Seicavs, amitom ewodeba poliamidi. amiduri dajgufebaa – CO – NH –, a_aminomJavebisagan warmoqmnil O H || | poliamids polipeptidi ewodeba, xolo – C – N – dajgufebas polipeptidis mole kulaSi peptiduri dajgufeba ewodeba. 50-ze meti a–aminomJavasagan Sedgenili polipeptidi ukve cilaa. 2. SeadgineT reaqciis toloba, romelic Seesabameba cilis hidrolizs, Tu misi zogadi formulaa: – NH – CH – CO – | R axseniT, ra mniSvneloba aqvs am process adamianis organizmisaTvis. O – NH – CH – CO – n·H O nH2N – CH – C OH | | R R cilis hidrolizis dros warmoiqmneba aminomJavebi. saWmlis monelebisas fer mentebis gavleniT xdeba cilebis hidrolizi. kuWSi isini ixliCeba polipeptidebad, romlebic Semdeg nawlavebSi aminomJavebamde hidrolizdeba. warmoqmnili aminomJa vebi, nawlavebis xaoebiT sisxlSi Seiwoveba da organizmis yvela qsovilsa da ujreds miewodeba. 2 3. moifiqreT da aRwereT meTodi, romliTac martivad ganasxvavebT: – Salis Zafs bambis Zafisagan – xelovnur abreSums bunebrivisagan axseniT, ras efuZneba Tqvens mier gamoyenebuli meTodi. Salis Zafi Seicavs cilovani warmoSobis boWkos. bamba ki celoluzaa, Salis Zafis dawvisas iqneba specifikuri suni, rac ar SeimCneva bambis Zafis dawvisas. bunebrivi abreSumic Seicavs cilovani warmoSobis boWkos, misi dawvis drosac iqneba specifikuri suni, rac ar SeimCneva xelovnuri abreSumis dawvisas. 119 § 24. polimerebi Sidateqturi gTavazobTeTilenis polimerizaciis sqemas. nCH2=CH2 → (...– CH2– CH2 –...)n am sqemis magaliTze gaixseneT cnebebi: polimeri, monomeri, monomeruli erTeuli, polimerizaciis xarisxi. ras aRniSnavs n polimerizaciis reaqciis sqemaSi? ra gansxvavebaa monomersa da monomerul erTeuls Soris? polimeri aris maRalmolekuluri nivTiereba, romelic miiReba dabalmolekuluri monomerebis SeerTebis Sedegad. monomeri dabalmolekuluri nivTierebaa, romlisaganac polimeri warmoiqmneba. monomeruli erTeuli atomTa dajgufebaa, romelic makromolekulaSi meordeba. polimerizaciis xarisxi gviCvenebs makromolekulaSi monomeruli erTeulebis ricxvs. teqstis Semdeg. SesaZlebelia Tu ara monomerul erTeulad miviCnioT polieTilenis molekulebSi – CH2 – jgufi, pasuxi daasabuTeT. _ CH2 _ jgufi monomeruli erTeuli ar aris, miuxedavad imisa, rom is jaWvSi mravaljer meordeba. monomeri aris aseTi Sedgenilobis CH2=CH2, monomerul erTeuls ki aseTi Sedgeniloba aqvs: _ CH2 _ CH2 _ 2. ras aRniSnavs n vinilqloridis polimerizaciis reaqciaSi? n CH2 = CH – CH2 – CH – n Cl Cl n aRniSnavs polimerizaciis xarisxs, anu makromolekulaSi monomeruli erTeulebis raodenobas 3. polieTilenis saSualo molekuluri masaa 28000. gamoiangariSeT misi polimerizaciis xarisxi. Mr(CH2=CH2)=28 n=28000:28=1000. 4. mecnierebi miiCneven, rom polimeris Termomedegobis gazrdis problema ukavSirdeba iseTi polimerebis sinTezis problemas, romelic jaWvSi ar Seicavs naxSirbadis atomebs. axseniT ras efuZneba mecnierTa aseTi mosazreba. organuli nivTierebebis umravlesoba kargad iwvis, rac ganpirobebulia maTi SedgenilobiT anu naxSirbadis SemcvelobiT. amasve ukavSirdeba polimeris Termomedegobis problemac. cxadia, Tu naxSirbadis atomebi jaWvSi ar iqneba, es imoqmedebs polimeris Termomedegobaze. §25. element-organuli polimerebi teqstis Semdeg 1. boWkos misaRebad iyeneben aminomJavebs, magaliTad ε-aminokapronmJavas, Tumca iyeneben mxolod normaluri agebulebis aminomJavebs da ara maT izomerebs, magaliTad 120 NH2 – CH2 – CH – CH2 – CH2 – COOH | CH3 axseniT, ra aris amis mizezi. izomerebis gamoyenebisas makromolekulaSi iqneba ganStoebebi, rac Seamcirebs molekulaTSoris moqmed Zalebs da polimeri naklebad mtkice iqneba. 2. praqtikaSi farTod gamoiyeneba boWko nitroni, romelic garegnulad gavs Sals. is kargad inaxavs siTbos, gamoirCeva didi simtkiciT, elasturia, Termome degia. nitroni, yvela sxva bunebrivsa da qimiur boWkosTan SedarebiT, mdgradia sinaTlisa da atmosferuli zemoqmedebis mimarT. misi monomeria akrilis mJavas nitrili, anu akrilonitrili CH2 = CH – CN. SeadgineT nitrilis polimerizaciis reaqciis toloba. gamoyaviT monomeruli erTeuli. nitrilis molekula CavweroT ase CH2 = CH | CN monomeruli erTeulebi iqneba _ CH2 _ CH _ | CN polimerizaciis reaqciis sqema iqneba n CH2 = CH → | CN – CH2 – CH – | CN n 3. polipropilenis boWko gamoirCeva simsubuqiT. is wyalze msubuqia, gamoirCeva agreTve didi simtkiciT, tuteebisa da mJavebis mimarT mdgradobiT. gamoiyeneba sazRvao bagirebis, xaliCebis, TevzsaWeri badeebis, trikotaJis nawarmis dasamzadeblad da sxva. SeadgineT propilenis polimerizaciis reaqciis toloba. propilenis formulaa CH3 – CH2 = CH2, CavweroT ase CH = CH2 | CH3 monomeris formula iqneba _ CH_ CH2 _ | CH3 polimerizaciis reaqciis sqemas ki eqneba aseTi saxe,.: n CH = CH2 → | CH3 – CH – CH2 – | CH3 n 4. Tu kauCuks 30%-ze met gogirds daamateben, miiReba xisti masala – eboniti, romelic plastmasebis miRebamde erT-erT saukeTeso izolatorad miiCneoda. ro gor axsniT im faqts, rom eboniti aRar aris elastikuri? TuU kauCuks imaze met gogirdis mivamatebT, vidre es saWiroa rezinis misaRebad, vulkanizaciis dros wrfivi molekulebi Zalian bevrs adgilas aRmoCndeba erTmaneTTan `mikerebuli~, ris gamoc masala elastikurobas dakargavs da xisti gaxdeba _ es aris eboniti. 121 5. suraTze Tqven xedavT mowyobilobas, romlis saSualebiTac mimdinareobs kauCukis daSlis reaqcia. gaauferulebs Tu ara kauCukis daSlis produqti bro mian wyals? daasabuTeT Tqveni varaudi. kauCukis daSlisas miiReba sawyisi monomeri, romelic dienuri naxSirwyalbadia, es naerTi ki Seicavs ujer bmas, amitom bromiani wyali gauferuldeba. 6. TqvenTvis kargadaa nacnobi rezinis nakeTobani. imisaTvis, rom kauCukis Tvisebebs gaecnoT, gaaSreT rezinis webo, romelic kauCukisa da benzinis narevia. SeadareT rezinisa da kauCukis Tvisebebi, gamoikvlieT ra emarTeba maT gaTbobi sas. rezini ufro elastikuria, vidre kauCuki, is kauCukze ufro mtkicea da temperaturis cvlilebisadmi ufro mdgradi. gacxelebisas kauCuki rbildeba da webvadi xdeba. § 26. biopolimerebi 1. gaecaniT Semajamebel sqemas `polimerebis klasifikacia~. SeadgineT mcire ambavi sqemis mixedviT. stereore gularuli arastere oregularuli bunebrivi warmoSobis mixedviT stereoregula robis mixedviT xelovnuri sinTezuri organuli ZiriTadi jaWvis Sedgenilobis mixedviT polimeri element organuli araorganuli wrfivi makromolekulis formis mixedviT ganStoebuli sivrculi gaxurebis mimarT Termoplastikuri damokidebulebiT Termoreaqtiuli miRebis xerxis mixedviT polikondensaciis polimerizaciis polimeri warmoSobis mixedviT, SesaZloa iyos bunebrivi, xelovnuri da sinTezuri, ZiriTadi jaWvis Sedgenilobis mixedviT arsebobs organuli (sadac ZiriTadi jaWvSi naxSirbadatomebia), elementorganuli (sadac ZiriTad jaWvSi sxva elementebia, naSirbadis Semcveli radikalebi ki gverdiT jaWvSia, araorganuli, sadac naSirbadi ZiriTad jaWvSi ar Sedis da arc organuli radikalebia). polimeri mikromolekulis formis mixedviT SesaZloa iyos wrfivi, ganStoebuli da sivrculi, wrfivia magaliTad polieTileni, ganStoebulia saxamebeli, sivrculia rezini. arsebobis Termoplastikuri da Termoreaqtiuli polimerebi, Termoplastikuria magaliTad polie- 122 Tileni, kauCuki, Termoreaqtiulia fenoliformadehiduri fisi. polimeri miiReba polimerizaciiis reaqciiT. am dros Tanauri produqti ar gamoiyofa, polimeri miiReba polikondensaciis reaqciiTac _ am dros Tanauri produqti miiReba dabalmoklekuluri nivTierebis, magaliTad wylis saxiT. polimeri SesaZloa iyos stereoregularuli da arastereoregularuli. SeamowmeT^ Tqveni codna 1. erT-erT laboratoriaSi Seamowmes Zexvis nimuSSi saxameblis Semcveloba,. risTvisac gamoiyenes kaliumis iodidis xsnari, radganac Seferiloba ar Seicvala, `eqsperimentma~ daaskvnas, rom Zexvis nimuSSi saxamebeli ar aris, ras fiqrobT amis Sesaxeb Tqven? ras urCevdiT eqsperiments? saxameblis aRmomCenia Tavisufali iodi, da ara iodis romelime marili, amitom kaliumis iodidiT saxameblis aRmoCena ver moxerxdeboda. saWiroa iodis xsnaris gamoyeneba. 2. sqemaze mocemulia 1 t mSrali xis naxer xis gadamuSavebiT miRebuli masalebis saxeoba da raodenoba. _ SeiZleba Tu ara celulozas gada muSavebis process vuwodoT unarCeno war moeba? daasabuTeT Tqveni mosazreba. Tu Tqveni pasuxi dadebiTia, axseniT ra tom ar utoldeba produqtebis masaTa jami nedleulis masas? Tu produqtebis masa daxloebiT udris nedleulis masas, maSin warmoeba unarCenoa. 70 + 350 + 80 + 5 + 44 + 50 = 599(kg) myari produqtebi Tu am dros miRebuli siTxeebis moculobebs Sesabamis simkvriveze gadavamravlebT da SevkrebT, miiReba daaxloebiT 300 kg produqti. e. i. sul daaxloebiT 900 kg. miuxedavad imisa, rom aseTi toloba ar arsebobs, warmoeba unarCenod SeiZleba CaiTvalos, zogan produqtebis miRebisas adgili aqvs samrewvlo danakargebs. 3. suraTze Tqven xedavT diagramas, romelic asaxavs adamianis organizmis qimi uri Sedgenilobas, gaiTvaliswineT Tqveni organizmis masa da daadgineT qimiuri Sedgeniloba. Tu magaliTad organizmis masaa daaxloebiT 60 kg, masSi iqneba wyali 65 · 60 ; cximebi 100 10 · 60 ; cilebi 18 · 60 ; naxSirwylebi 5 · 60 ; sxva nivTiereba 2 · 60 . 100 100 100 100 4. suraTze gamosaxul cilis struqturebs Soris, romelia pirveladi, meoreuli da mesameuli. daasabuTeT Tqveni varaudi. (a) SemTxveva cilas pirveladi struqturaa, aq naCvenebia radikalebis, anu aminomJavebis naerTebis urTierTganlageba. (b) SemTxveva cilis meoreuli struqturas aRwers, wyalbaduri bmebis warmoqmnis cilis makromolekulebis calkeul ubnebs Soris. (g) SemTxveva aRwers mesameuli struqturas, radgan mas spiralis forma aqvs. 123 danarTi 124 eTilenis hidrohalogenirebis Sesaxeb. alkeni aseve urTierTqmedebs halogenwyalbadTan, ris Sedegadac miiReba monobromalkani, magaliTad CH3 _ CH =CH2 +HBr → CH3 _ CHBr _ CH3 propeni 2-brompropani reaqcia mimdinareobs markovnikovis wesis Sesabamisad. `alkenTan halogenwyalbadis mierTebisas wyalbadi uerTdeba ufro metad hidrirebul naxSirbadis atoms, anu im naxSirbadatoms, romelTanac wyalbadis meti atomia. halogeni ki, uerTdeba naklebad hidrirebuls~. alkenis hidrohalogenirebis reaqcia ionuri reaqciaa. ionur reaqciebSi reagentis molekula ionebad ixliCeba. A :B → AA+ + :B– ioni Tavisufali saxiT ar arsebobs da warmoqmnisTanave reaqciaSi Sedis aRebul molekulasTan. kationi cdilobs SeiZinos eleqtronuli wyvili naxSirbadatomidan, xolo anioni cdilobs Tavisi Warbi eleqtronuli wyvili gadasces naxSirbadatoms. ionebis monawileobiT mimdinare reaqciebs ionuri reaqciebi ewodeba. ionuri reaqciebi or stadiad mimdinareobs: jer kationi Sedis reaqciaSi da Semdeg anioni an piriqiT. Tu reaqciis pirvel safexurze organul molekulas kationi daukavSirda, maSin igi naxSirbadatomidan ierTebs eleqtronul wyvils da uerTdeba mas, xolo mezobel naxSirbadatoms Tavis muxts gadascems. amgvarad warmoiqmneba organuli kationi, romelic reaqciis meore safexurze uerTdeba anions da reaqciis produqtSi gadadis. ganvixiloT propilenTan bromwyalbadmJavas mierTeba. (I stadia) karbkationi + – CH3 – CH – CH3 + Br → CH3 – CH – CH3 (II stadia) Br H-Br-is gaxleCis Sedegad warmoqmnili wyalbadis kationi uerTdeba ganapira CH2-is naxSirbadatoms, risTvisac igi gamoiyenebs π-bmis eleqtronebs, xolo misi dadebiTi muxti gadaecema mezobel naxSirbadatoms da warmoiqmneba organuli kationi-karbkationi, romelic warmoqmnisTanave reaqciaSi Sedis Br–-is anionTan da warmoqmnis brompropanis molekulas. 125 mierTebis reaqcia alkadienTan alkadeni ierTebs wyalbads, halogens., halogenwyalbads. mierTebis reaqcia pirobebis mixedviT SeiZleba warimarTos rogorc 1 da 2, ise 1 da 4 mdebareobaSi. Br Br CH2 = CH _ CH = CH2 +Br2→ CH2_ CH _ CH = CH2 an Br 1,2 mierTeba Br CH2 = CH _ CH = CH2 +Br2→ CH2_ CH = CH _ CH2 1,4 mierTeba divinilis molekulaSi naxSirbadis oTxive atomi sp2-hibridizaciaSia, amitom naxSirbadis yvela atoms TiTo p-orbitali aqvs. naxSirbadatomis p-orbitalebi erTmaneTs gverdulad gadafaravs orive mxridan da warmoqmnis saerTo (molekulur) orbitalebs, romlis saSualebiT oTxi π-eleqtroni Tanabrad gadanawildeba molekulaSi. π-eleqtronebis aseT Tanabar gadanawilebas π-eleqtronebis delokalizacia ewodeba. xolo dienebs _ SeuRlebuli dienebi. aseTi delokalizaciis Sedegad C – C da C = C bmis sigrZeebi TiTqmis gaTanabrebulia. mierTebis reaqciebSi dienuri naxSirwyalbadis orive π-bma ixliCeba da oTxive naxSirbadatomTan gauwyvilebeli eleqtroni warmoiqmneba CH2 = CH – CH = CH2 → [ CH2 – CH – CH – CH2 ] miiReba Sualeduri nawilaki. Sualedur nawilakSi mezobeli (C-2 da C-3) naxSirbadatomebis gauwyvilebeli eleqtroni erTmaneTs uwyvildeba da warmoqmnis π-bmas, xolo kidura naxSirbadatomebis (C-1 da C-4) eleqtronebi rCeba gauwyvilebeli saxiT. gauwyvilebeli eleqtroni erTi Tavisufali valentobaa da moreagire nivTierebis atomebs ierTebs am eleqtronebis saSualebiT: aseTi saxis mierTebis reaqciebs 1,4-mierTeba ewodeba. 1,4 mierTeba dienuri naxSirwyalbadebis ZiriTadi damaxasiaTebeli reaqciaa. [CH2 – CH – CH – CH2 ]→ [ CH2 – CH = CH – CH2 ] [CH2 – CH = CH – CH2 ] + Br – Br → CH2 – CH = CH – CH2 Br Br 1,4-dibrombuteni 1,4 mierTebis Sedegad butadienidan miiReba ujeri naxSirwyalbadis halogennawarmi, romelic reaqciis meore safexurze kidev ierTebs bromis atomebs da warmoqmnis 1,2,3,4-tetrabrombutans. 126 benzolis bromirebis Sesaxeb bromTan reaqciis SemTxvevaSi, Tu katalizatorad gamoyenebelia rkina (III)-is bromidi, SesaZlebelia benzolis birTvSi wyalbadis erTi atomis Canacvleba bromis atomiT. C6H5Br + HBr C6H6 + Br2 TiTqmis analogiuri meqanizmiT mimdinareobs benzolSi Canacvlebis reaqciebi katalizatoris Tanaobisas. benzolis katalizuri bromireba ionuri meqanizmiT mimdinareobs. katalizatoris gavleniT bromis molekula ionurad ixliCeba. bromis kationi uerTdeba benzolis molekulis erT-erT naxSirbadatoms π-bmis eleqtronuli wyviliT, xolo bromis dadebiTi muxti gadaecema mezobel naxSirbadatoms (I stadia) benzoli karbkationi I stadiaze warmoqmnil karbkationSi 3π-bmisgan Sekruli, mdgradi eleqtronuli sistema (aromatuli seqsteti), romelic benzolis mdgradobas (dabal energetikul mdgomareobas) ganapirobebda dairRva erTi π-bmis eleqtronebis ciklidan gamosvlis gamo. miRebul kations aromatuli naerTebis damaxasiaTebeli Termodinamikuri mdgradoba aRar aqvs. misi Sinagani energia gacilebiT didia benzolTan SedarebiT. dabalenergetikuli mdgomareobis misaRwevad karbkationi cdilobs daibrunos ciklSi mesame π-bma, rasac im SemTxvevaSi miaRwevs Tu bromian naxSirbadatomTan arsebul wyalbadatoms Camoicilebs da dadebiT muxtsac gaatans. aseT SemTxvevaSi ciklidan gasuli eleqtronuli wyvili ubrundeba isev cikls π-bmis saxiT. + H+ bromi ki rCeba benzolis naxSirbadatomTan dakavSirebuli. karbkationidan moxleCili wyalbadis kationi uerTdeba bromis anions da HBr-is saxiT gamoiyofa H+ + Br – → HBr↑ amrigad, benzolSi Canacvlebis reaqciebi mimdinareobs Semdegi sqemiT: benzoli karbkationi brombenzoli analogiuri meqanizmiT mimdinareobs benzolze HNO3, H2SO4 da sxva urTierT qmedeba. 127 aldehidebTan mierTebis reaqciis Sesaxeb ormagi bmis polaruli xasiaTi aldehidebSi mierTebis sxva reaqciasac ganapirobebs, (wyalbadis mierTebis garda) magaliTad, wylis mierTebas, es gansakuTrebiT damaxasiaTebelia formaldehidisaTvis: δ– H δ+ O C δ+ OH δ– ׃OH +H H O С OH H aq Semdeg movlenebs aqvs adgili: karbonilis jgufis naxSirbadatoms, romelsac nawilobriv dadebiTi muxti aqvs, uerTdeba hidroqsilis jgufi Jangbadatomis eleqtronuli wyvilis xarjze; p-bmis eleqtronuli wyvili gadadis karbonilis jgufis JangbadatomTan, misi meSveobiT am Jangbads uerTdeba protoni da warmoiqmneba meore hidroqsilis jgufi. wyalxsnarSi formaldehidi upiratesad swored aseTi hidratuli formiT arsebobs (am Seqcevadi reaqciis wonasworoba Zlier aris gadaxrili marjvniv). kuCerovis reaqciis Sesaxeb dasawyisSi erTi p-bmis meSveobiT acetilens uerTdeba wyali da warmoiqmneba vinilis spirti. magram ujeri spirtebi, romlebSic hidroqsilis jgufi ormagbmian naxSirbadis atomTan aris dakavSirebuli, aramdgradia da advilad ganicdis izomerizacias. amitom vinilis spirti gardaiqmneba aldehidad: OH CH CH + HOH CH2 C O CH3 H C H reaqcia adgilad ganxorcieldeba, Tu acetilens gavatarebT cxel wyalSi, romelic Seicavs gogirdmJavas da vercxliswyal(II)-is oqsids, ramdenime wuTis Semdeg mimRebSi SeiZleba aRmovaCinoT aldehidis xsnari. karbonmJavebis eleqtronuli agebulebis Sesaxeb mJavebi spirtebisagan aRnagobis mixedviT imiT gansxvavdeba, rom maT molekulebSi wyalbadis ori atomis nacvlad Cndeba Jangbadatomi da swored karbonilSi Semavali Jangbadatomis gavleniT icvleba wyalbadatomis Tvisebebi hidroqsid-jgufSi, C=O bmis (gansakuTrebiT p-bmis) eleqtronuli simkvrive gadanacvlebulia Jangbadisaken, rogorc ufro eleqtrouaryofiTi elementisaken. amis gamo karbonilis naxSirbadatomi iZens nawilobriv dadebiT muxts da misi kompensaciisaTvis izidavs hidroqsilis Jangbadatomis eleqtronebs. am Jangbadatomze eleqtronuli simkvrive mcirdeba da amitom is Tavisken gadawevs O-H bmis eleqtronul simkvrives. hidroqsilis jgufSi bmis polaroba izrdeba da wyalbadi protonis saxiT ufro advilad wydeba, eleqtronebis am wanacvlebas formulaSi gamosaxaven isrebiT: O R 128 C O H testebis pasuxebi ki eb ia r xv T va 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 eb nt i Temis dasaxeleba i alkanebi I 3 3 b 1,4 4 3 4 4 1 4 cikloal II 2 4 4 4 3 4 4 4 3 4 I 4 2 b 2 4 2 3 4 2 4 II 3 3 d 4 3 4 4 2 4 1 I 4 2 1 3 4 3 3 3 4 1 II 3 3 4 3 4 4 3 4 4 2 I 2 3 4 2 1 3 1 1 2 4 II 1 2 2 3 1 2 3 4 4 3 I 4 2 4 2 3 4 2 2 4 1 II 4 2 4 2 4 3 4 3 4 2 I 3 4 2 4 3 4 3 4 4 3 II 3 3 1 1 4 2 3 1 1 2 I 2 1 3 2 4 4 3 2 4 3 II 3 3 3 4 1 4 2 3 4 1 I kanebi alkenebi II alkinebi alkadienebi III arenebi spirtebi IV fenolebi aldehidebi V karbonmJa vebi esterebi VI naxSir wylebi aminebi VII aminomJa vebi 129